Lietuvių emigrantai Airijoje tampa valstybės išlaikytiniais
Dirbti neinantys veltėdžiai, gyvenantys iš valstybės pašalpų – tokį įvaizdį įgyja vis daugiau lietuvių emigrantų Airijoje. Net ketvirtadalis darbingų lietuvių emigrantų Airijoje – bedarbiai, daugybė mūsų tautiečių šeimų pragyvena tik gaudami dosnią šalies socialinę paramą.
Nedideliame Airijos mieste Navane, nuo sostinės nutolusiame keliasdešimt kilometrų, susitinkame su viena jauna lietuvių šeima. Rima ir Audrius Airijoje gyvena jau dešimtmetį, čia susilaukė vaikų – jų sūnums dabar dveji ir aštuoneri metai.
Dviaukščio namo pirmame aukšte svetainė apstatyta kukliais baldais, bet ant sienos šviečia milžiniškas LED televizorius, ant stalo padėtas planšetinis kompiuteris. Po namo langais – du šeimininkams priklausantys nenauji, bet gana geri automobiliai.
Iš pirmo žvilgsnio sunku patikėti, bet Rima ir Audrius – jau daugelį metų bedarbiai. Rima Airijoje dirbo labai trumpą laiką, kol į pasaulį pasibeldė jų pirmagimis, o Audrius darbo neteko prieš ketverius metus. Nepaisant to, jie gali sau leisti gyventi erdviame name, kurio nuomą apmoka valstybė, iš pašalpų išlaikyti du automobilius, apsirengti ir šiek tiek pataupydami prasimaitinti. Abu be užuolankų sako, kad dirbti jiems neapsimoka, nes tada netektų paramos nuomai ir kitų išmokų. Nors Audrius kartais neoficialiai imasi vieno kito atsitiktinio darbo ir sako tęsiantis nuolatinio darbo paieškas, abu su žmona jau įprato prie tokio gyvenimo rutinos: keltis ir gultis vėlai, niekada niekur neskubėti, daug valandų praleisti prie televizoriaus ir kad visas sąskaitas apmokėtų namais tapusi Airijos valstybė.
Tokį gyvenimą šiandien gyvena ir daugybė kitų lietuvių emigrantų Airijoje bei Jungtinėje Karalystėje – daug daugiau, nei būtų galima įsivaizduoti. Kai neseniai gimtadienį šventė Rimos su Audriumi mažasis sūnus ir į jų namus susirinko gausus būrys lietuvių draugų, paaiškėjo, kad beveik visi jie – lygiai tokie pat Airijos valstybės išlaikytiniai.
Darbščių, bet kokio darbo noriai besiimančių lietuvių emigrantų portretą keičia sudėtinga ekonominė padėtis ir socialinei tinginystei itin palanki Airijos ar Jungtinės Karalystės socialinės apsaugos sistema.
Airijoje gyvena jau ištisos airių šeimų, kurių vaikai niekada nėra matę savo tėvų dirbančių, kartos. Suaugę jie paprastai tęsia tokį gyvenimo būdą ir mano, kad juos išlaikyti privalo valstybė. Kaip sako lietuvių bendruomenės Airijoje pirmininkas Arūnas Teišerskis, dėl to tarp Airijos politikų kyla daug diskusijų – ką daryti, kad socialinė sistema būtų pagalba ištikus sunkumams, bet neskatintų gyventojų tapti išlaikytiniais. Tiesa, lig šiol tai buvo daugiau pačių airių bėda. Vis dėlto A.Teišerskis pastebi, kad į Airiją atvykę emigrantai, tarp jų ir dalis lietuvių, užsikrečia šiuo blogu pavyzdžiu. Juolab kad tiek Airijos, tiek beveik analogiška Jungtinės Karalystės socialinės apsaugos sistema sudaro itin geras sąlygas kukliai, bet tikrai neprastai gyventi iš valstybės paramos neribotą laiką. Tuo naudojasi ne tik rimtos bėdos prispausti lietuviai, dėl objektyvių priežasčių netekę darbo ir pajamų, bet ir tie apsukresni tautiečiai, kurie nė neketina grįžti į darbo rinką.
Lietuviai – pirmi tarp Rytų Europos bedarbių
Nedirbantys ir savo šeimų nebepajėgiantys išlaikyti emigrantai tampa rimta našta skolose klimpstančiai Airijai. Tarp tokių išlaikytinių pirmi Afrikos šalių ir Pakistano tautybės atvykėliai, aukštas nedarbo lygis yra ir tarp Rytų europiečių, tarp jų pirmauja lietuviai ir lenkai.
2011 m. vykęs gyventojų surašymas atskleidė sukrečiamą vaizdą: Airijoje gyvenančių lietuvių nedarbo lygis siekia 24 proc. Taigi maždaug ketvirtadalis darbingų lietuvių Airijoje per surašymą neturėjo darbo.
Airijos valstybinės institucijos, fiksuojančios nedarbo lygį ir socialinės paramos gavėjus, iš kitų tautybių gyventojų lietuvių neišskiria, tad aiškių duomenų, kokia dalis Airijoje įsikūrusių lietuvių būtent šiuo metu neturi darbo ar gauna vienokią arba kitokią socialinę paramą, nėra. Tačiau tiek iš surašymo, tiek iš pavienių bedarbio ir kitų socialinių pašalpų gavėjų duomenų matyti, kad lietuvių, nebeišsiverčiančių be valstybės paramos ir tuo net piktnaudžiaujančių, sparčiai daugėja.
Pavyzdžiui, pernai bedarbio pašalpas Airijoje gavo arti 7 tūkst. lietuvių. Taip pat žinoma, kad šiuo metu 1400 lietuvių šeimų gauna vadinamąją “Family Income Supplement” pašalpą, skiriamą mažas pajamas turinčioms šeimoms. Vos per dvejus metus tokias pašalpas gaunančių lietuvių šeimų padaugėjo penkiais šimtais. Surašymo duomenimis, Airijoje gyvena apie 36,6 tūkst. lietuvių. Tiesa, net patys airiai pripažįsta, kad šie duomenys nėra objektyvūs. Manoma, kad Airijoje, įskaitant vaikus, iš tiesų gyvena apie 60–70 tūkst. lietuvių tautybės žmonių.
Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-12-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.
Komentarai (12)
Komentuoti
Loading ...
Lietuvos spaudoje eskaluojamos kalbos apie padorias pašalpas tėra gerokai perdėtas mitas. Pats gyvenu jau ne vienerius metus Jungtinėje Karalystėje ir realiai žinau tikrąją situaciją. Taip, gyventi iš pašalpų kukliai galima, bet tik labai kukliai. Iš bado nenumirsi, bet ir komforto nepatirsi. Plius didelis psichologinis spaudimas bei geltonojoje spaudoje nuolat peršamas įvaizdis apie rytų europiečius emigrantus, kurie arba atima britų darbą, arba pašalpas. Ir viena, ir kita tėra netiesa. Spaudos atstovams patarčiau rašyti apie elitinius emigrantus, kad ir tuos pačius Londono sičio klubo narius – šaunius lietuvaičius, dirbančius puikius ir atsakingus darbus. Kiek jų yra baigusių bakalauro studijas Lietuvoje ir vėliau prestižiniuose JAV ar Anglijos universitetuose. “Veide” būtų labai įdomu paskaityti apie ateities Lietuvos asmenybes. Rašiniai apie pašalpų prašytojus emigrantus tikrai nesukurs Lietuvos jaunimui sektinų pavyzdžių.
“Saunus lietuvaiciai – Londono sicio klubo nariai ” nera didvyriai Lietuvos , Tevynes musu , zemeje … (tai replika Vyriskiui ) . O tie islaikytiniai , – ar cia , ar ten , vienodai apgailetini veltedziai , prarade , o gal niekada ir netureje , garbes jausmo , pries pasauli darantys geda musu valstybei.
Nėra jie didvyriai, bet potencialiai tai – būsimieji Lietuvos lyderiai. Vieną dieną dabartinis nomenklatūrinis elitas, kurio daugumą sudaro dar nuo sovietinių laikų išlikę “aparatčikai” bei komjaunimo sekretoriukai, sudės ginklus. Daug geriau rašyti apie tokį jaunimą negu apie valstybės išlaikytinius. Emigracija turi daugybę veidų, daugybę potėpių, tad rašyti apie šį reiškinį vien negatyvia kryptimi nėra objektyvu.
Noretusi tiketi. Bet … Yra dainoje zodziai : ” ilgai laukus , dar palauk ,- grisiu , is tiesu” ; … ” lauk manes , kai nebelauks , niekas, niekada” …( tai vel replika Vyriskiui) .
Reikia tikėti. Dalis išvykusiųjų sugrįš. Gyvename globaliame pasaulyje, neturime atimti iš piliečių pasirinkimo teisės. Juk, galų gale, apie tokią Europos Sąjungą ir svajojome – turiu omenyje Europą be sienų.
taip,gyvenais pasalpu kad parodyt nors kaskokes pajamas o apskritai tai lietuviai apsukrus sukasi kas kuo net ir turedami legalu darba.is kur gaudami pasalpas turi po kelis auto.
Nieks nekliudo nei isvaziuoti, nei gristi.
Is Dublino: dirbu ligonineje jau 7metus, praktiskai dirbu be iseiginiu, savaitgaliais dirbu ryte po kelias valanas. negaliu pakesti situ islaikytiniu, nes darbe jau prie 4 m baisiausiai spaude , o dabar isvis kruviai nebepakeliami. Turi uzdirbti 10 algu tuo paciu darbo metu, o tie guli ir net nesijudina ieskotis darbu. lai nepasakoja, kadf kukliai gyvena- baliai istisai. newimanoma pries darba ilsetis ir issimiegoti- jiems kas. jie visas dienas gali mieg9oti, i kanarus vazineti. Issigims zmones sities- gris atgal i bezdziones. Laukiu nesulaukiu, kada sis Komunizmas baigsis veltedziams. dabar verkia duona tinginio valgoma !!!
Man labai skaudu kad mes lietuviai situo galim nauduotis ir buti laimingi is to! Nors airiska sistema labai palankiai ziuri i tokius tinginius ir sistemos melzejus. As esu viena is pirmu net gali buti kad pirma kuri atvaziavo i airija! Jau 18 metu dirbulabai, laiminga! 3 kartus buvau motinystes atostogose ! Nors pradejau nuo kambariu ir lovu plovimu/ keitjmu!
nemanau kad blogai kad moka pasalpas tik nesuprantu kaip zmonems neatcibosta tapati rutina as taip pat gyvenau is pasalpos puse metu negalejau sau leisti to ka buvau yprates dirbdamas na jei dirpciau kokem fabrike tai gal geriau gyvent is pasalpos gerai yra toke saliskaip airija lietuvoje greicau duos numirt nei pades arbe su viena ranka duos su kita atims
As ir noreciau gryzti I Airija ,jojenisgyvenau 10m isvykau,kad labia psiilgau dukros ir anuku,bei giminaiciu,ir buvo labia pablogejusi sveikata,po puses metu visks beveik atejo I norma,mano viena dukra gyvena Airijoje jau daug meu,kazin sugryzus ar galeciau gauti tas pacias pinigines ir soc .garantijas,nes dirbti neledzia svekata,ir amzius.ACIU
Tokia daiva iš kauno su randu ant snukio gyvena Gallway šlykštynė vaizdavo vieniša motka nors turėjo jabaka vagy ir gyveno su juo, bet išmelžė iš Airijos kotedžą,pašalpas, ir dar už 3 benkartes ima pašalpas, abu rūko, geria, ta ziurkė eina į soliariumus už pašalpų pinigus, nedirba 20metų. Lietuvoj tokie atmatos po balkonu gyventų su savo paderme ir nesiveistų naudodamasi Airijos sistema.