BFL / V.Skaraičio nuotr.

Bemaž kas antrai finansinių įsipareigojimų turinčiai šeimai prisiimti įsipareigojimai yra didelė finansinė našta, o daugiausia sunkumų patiria greituosius kreditus paėmę namų ūkiai, rodo naujausia Lietuvos banko užsakymu atlikta namų ūkių apklausa dėl finansinės elgsenos.

6 faktai apie lietuvių finansinius įpročius:

1. Linkę taupyti
2015 m. antrąjį pusmetį nors šiek tiek sutaupančių namų ūkių buvo 45,5 proc. Dažniausiai (45,7 proc. visų sutaupiusiųjų) namų ūkiai nurodė vidutiniškai per mėnesį sutaupę nuo 31 iki 150 Eur.

Nors artimiausią pusmetį sutaupysiantys dažniausiai pasisakė didesnes pajamas (nuo 900 Eur per mėn.) gaunantys namų ūkiai (75,3 proc. tokias pajamas gaunančiųjų), tačiau sutaupyti planuojantis nurodė ir beveik kas antras (45,7 proc.) mažas pajamas (iki 350 Eur per mėn.) gaunantis namų ūkis.

2. Taupo nenumatytoms išlaidoms
Populiariausios taupymo priemonės ir toliau buvo likvidus finansinis turtas: grynieji pinigai, laikomi namuose, ir sąskaita arba indėlis banke. Namų ūkiai dažniausiai taupė siekdami turėti pakankamai lėšų nenumatytoms išlaidoms (56,9 proc.) ar apsisaugoti nuo galimo pajamų sumažėjimo (51,6 proc.), o ilgalaikiams tikslams (pvz., vaikų mokslams, senatvei) nurodė taupantis kas ketvirtas namų ūkis (25,2 proc.).

3. Kas šeštas namų ūkis turi skolų
16,9 proc. apklausoje dalyvavusių namų ūkių turėjo kokių nors finansinių įsipareigojimų. Apklausti namų ūkiai dažniausiai naudojosi finansinės nuomos (lizingo) paslaugomis arba skolinosi vartojimo reikmėms.

Per artimiausią pusmetį skolintis ketina 4,9 proc. apklaustų namų ūkių. Daugiausia planuojama skolintis būsto rekonstrukcijai ar remontui (22,4 proc. planuojančiųjų skolintis) ir nuosavo būsto įsigijimui (12,2 proc.).

4. Greitieji kreditai – rimta našta
Apie pusė (47,1 proc.) apklaustų namų ūkių teigė, kad turimi finansiniai įsipareigojimai jiems buvo našta. Turimus finansinius įsipareigojimus našta daugiausia (83,9 proc.) laikė tie respondentai, kurie vienu iš turimų finansinių įsipareigojimų įvardijo greituosius kreditus. Negalėję laiku įvykdyti finansinių įsipareigojimų, namų ūkiai sudarė mažiau nei ketvirtadalį (22,4 proc.) visų namų ūkių, kurie turi finansinių įsipareigojimų. Pagrindinės įsipareigojimų nevykdymo priežastys buvo padidėjusios gyvenimo išlaidos (57,9 proc.) ir prarastas nuolatinis pajamų šaltinis (26,3 proc.).

5. Išlaidas linkę planuoti
Daugiau nei pusė respondentų (56,4 proc.) nurodė, kad jų namų ūkis planuoja pajamas ir išlaidas. Be to, kuo didesnes pajamas namų ūkiai gavo, tuo labiau jie buvo linkę planuoti savo pajamas ir išlaidas. Namų ūkiai, kuriuose bent vienas narys turėjo aukštąjį išsilavinimą, savo pajamas planuoti buvo linkę labiau (66,4 proc.), negu tie namų ūkiai, kuriuose asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, nebuvo (52,4 proc.). Pristigę pinigų apklausti namų ūkiai pirmiausia stengtųsi mažinti išlaidas – 35,7 proc. namų ūkių įvardijo tai kaip pirmąją priemonę, kurios imtųsi. Kiti dažnai nurodyti sprendimai susidūrus su finansiniais sunkumais buvo turimų santaupų naudojimas (20,5 proc.), skolinimasis iš giminaičių (20,1 proc.) ir papildomo uždarbio paieškos (12,0 proc.). Didžioji dalis namų ūkių tikėjosi, kad jų pajamos artimiausią pusmetį nesikeis, o būtiniausios išlaidos didės.

6. Didžiausias nerimas – kainų augimas
Didžiausią susirūpinimą artimiausią pusmetį namų ūkiams kels maisto produktų (paminėjo 31,6 proc. namų ūkių) ir komunalinių paslaugų kainų kilimas (30,6 proc.). Apklausti namų ūkiai mažiau nerimavo dėl pajamų sumažėjimo (12,5 proc.), kuro kainų didėjimo (6,8 proc.) ir galimo darbo praradimo (6,7 proc.).

Būsto kainų kilimą 2016 m. prognozavusių namų ūkių buvo reikšmingai daugiau (46,8 proc. apklaustų namų ūkių) nei nurodžiusių, kad jos kris (8,0 proc.). Būsto kainų didėjimo besitikintys namų ūkiai dažniausiai (22,5 proc. visų apklaustųjų) manė, kad kainos kils mažiau nei 10 proc., kilimą tarp 10 ir 20 proc. paminėjo 16,9 proc. respondentų, o didesnį nei 20 proc. kainų kilimą įvardijo 7,4 proc. apklaustųjų. Daugiau nei kas penktas (21,7 proc.) namų ūkis teigė manantis, kad būsto kainos per tą patį laikotarpį nepakis.

Visą tyrimą rasite čia