Praktiškai visose senas demokratijos tradicijas turinčiose šalyse euroskeptikų daugiau nei optimistų, o pokomunistinėse šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, atvirkščiai, vyrauja eurooptimistai.

Prieš vienuolika metų, 2000-ųjų balandį, Visuomenės nuomonės tyrimų centras “Vilmorus” atliko reprezentatyvią gyventojų apklausą, kurioje buvo pateiktas šiek tiek neįprastas klausimas: “Pabandykime įsivaizduoti, kad Europos Sąjunga yra žmogus, asmenybė. Kokiomis savybėmis jį charakterizuotumėte, kaip šis žmogus atrodytų?” (atviras klausimas be parengtų alternatyvų). Apklausos metu buvo paminėtos 1337 teigiamos ir 255 neigiamos savybės. Iš teigiamų savybių dažniausiai buvo minimas sąžiningumas ir teisingumas – 29 proc., protingumas ir išsilavinimas – 16 proc., tvirtumas ir ryžtingumas – 12 proc. Pagrindinė neigiama savybė – “savanaudis, išnaudotojas”, bet ją paminėjo tik 13 proc.

Sunku pasakyti, kokios konkrečios savybės būtų minimos dabar, tačiau nėra abejonės, kad vyrautų teigiamos.

Dauguma – 61 proc. Lietuvos gyventojų šiuo metu pasitiki Europos Sąjunga ir jos institucijomis (čia ir toliau naudojami 2010 m. rudens Eurobarometro duomenys), 72 proc. mano, kad narystė ES, atsižvelgiant į visas aplinkybes, Lietuvai yra naudinga. Dažniausiai nurodoma, kad narystė atvėrė galimybes dirbti, mokytis užsienyje, laisvai keliauti.

Reikia turėti omenyje, kad toli gražu ne visų šalių gyventojai mato narystės ES naudą. Daugiau skeptikų negu optimistų yra Jungtinėje Karalystėje, Austrijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Kipre. Kiekvienoje šalyje euroskepticizmo pagrindas turi savo specifiką. Latvijoje su ES siejamos nepopuliarios priemonės krizei įveikti. Austrijoje gyventojai nepatenkinti dėl neefektyvios ES išorinių sienų kontrolės, imigracijos, nusikalstamumo, ES biurokratizmo ir neefektyvaus išlaidavimo.

Dar daugiau yra manančiųjų, kad apskritai procesai Europos Sąjungoje krypsta į blogąją pusę. Praktiškai visose senas demokratijos tradicijas turinčiose šalyse yra daugiau skeptikų negu optimistų (iki krizės pesimistų buvo mažuma).

Pokomunistinėse šalyse, atvirkščiai, vyrauja optimistai. Ne išimtis ir Lietuva: 51 proc. apklaustųjų teigia, kad procesai krypsta į gerąją pusę (tai yra ketvirta vieta po Bulgarijos, Lenkijos ir Slovakijos), o 19 proc. – kad į blogąją.

Kas vis dėlto nepatinka Lietuvos gyventojams Europos Sąjungoje? Pažvelkime, ko iki narystės ES Lietuvos gyventojai bijojo labiausiai. 2003 m. kovą, prieš pat referendumą dėl Lietuvos stojimo į ES, buvo apklausta 10 tūkst. gyventojų (“Vilmorus”), anketoje tarp daugelio klausimų buvo pateiktas ir atviras klausimas (be pateiktų atsakymų) apie tai, kokių esama abejonių dėl narystės. Dauguma abejonių neturėjo arba negalėjo jų suformuluoti, o pagrindinė dvejonė buvo dėl žemės ūkio – nerimauta, ar žemės ūkis nesužlugs neatlaikęs konkurencijos su kitomis ES šalimis. Atrodytų, kad ši baimė nepasitvirtino: būtent žemės ūkis gavo didžiausią paramą iš ES.

Šiuo metu Europos Sąjunga neretai kritikuojama dėl biurokratizmo, neefektyvumo, išlaidavimo, centralizacijos ir pan. 2010 m. rudens Eurobarometro anketoje buvo pateiktas klausimas, su kuo respondentui asocijuojasi Europos Sąjunga.

Buvo galima pasirinkti neribotą skaičių tiek teigiamų, tiek neigiamų apibūdinimų. Taigi Lietuvoje ES asocijuojasi su biurokratizmu 11 proc. gyventojų (Suomijoje – 45 proc.), su išlaidavimu – 13 proc. (Austrijoje – 56 proc.), su silpna išorės sienų kontrole – 3 proc. (Danijoje – 42 proc.), su didėjančiu nusikalstamumu – 5 proc. (Austrijoje – 56 proc.), su kultūrinio identiteto praradimu – 10 proc. (Austrijoje – 25 proc.). Taigi Lietuvoje negatyvių asociacijų nėra daug.
Neseniai atsikūrusioje valstybėje turėtų būti jautriai reaguojama į bet kokių funkcijų ar sprendimų perdavimą už nacionalinio suvereniteto ribų. Šiuo atveju taip nėra, dauguma Lietuvos gyventojų yra už bendrą gynybos politiką – 86 proc., už bendrą užsienio politiką – 75 proc., už bendros valiutos įvedimą – 51 proc. (tiesa, daugelis mano, kad Lietuvoje įsivesti eurą dar ne laikas, kad dar nesame tam pasirengę).

Dauguma Lietuvos gyventojų yra už tolesnę Europos Sąjungos plėtrą, tačiau vienos šalys yra labiau pageidaujamos, o kitos – mažiau. Ypač pageidaujama, kad į ES įstotų Šveicarija (85 proc.), Norvegija (84 proc.), Islandija (78 proc.), Ukraina (67 proc.), Kroatija (62 proc.). Abejojama dėl Turkijos (41 proc. už ir 40 proc. prieš), skeptiškai žiūrima į Albanijos ir Kosovo priėmimą.

Eurobarometre nėra vengiama pateikti klausimų apie Europos Sąjungą egzaminavimo forma: pateikiamas teiginys ir reikia atsakyti, ar jis teisingas. Pvz., “Šiuo metu ES sudaro 27 šalys”, “Šveicarija yra ES narė”. Šiuo požiūriu Lietuvos gyventojų atsakymų vidurkis (60 proc. teisingų ir 17 proc. klaidingų) artimas ES vidurkiui.

Kažkada lietuviai Europoje išsiskyrė savo depresyviomis nuotaikomis, ypač tai atskleidė vertybių tyrimo, atlikto Europoje 1999 m., duomenys, kai daugumoje diagramų Lietuvos rezultatas būdavo apačioje, nepaisant to, ar klausiama apie laimę, ar apie pasitikėjimą parlamentu. Ir dabar Lietuva pagal pasitikėjimą parlamentu (Seimu) yra 27-ta iš 27 Europos Sąjungos šalių, pagal pasitikėjimą Vyriausybe – 25-ta, teisine sistema – 25-ta. 27 vietoje ir pagal dalį (procentą) sutinkančiųjų su teiginiu, kad “Lietuvoje atsižvelgiama į mano nuomonę”, – 15 proc. Beje, Europos Sąjungoje manančiųjų, kad yra atsižvelgiama į respondento nuomonę, daugiau – 23 proc.

Tačiau pakanka ir optimistinių rodiklių. Šiuo metu patenkintųjų savo gyvenimu yra 56 proc. (Danijoje – 97 proc., Švedijoje – 96 proc.), tai daugiau negu Vengrijoje, Graikijoje, Rumunijoje, Portugalijoje, Bulgarijoje. Prieš 10 metų (2001 m.) tokių buvo kur kas mažiau – 40 proc. Šalies ekonominę padėtį gerai vertina tik 7 proc. gyventojų (Airijoje – 1 proc., Graikijoje – 2 proc., Ispanijoje – 3 proc.), tačiau savo šeimos materialinę padėtį gerai įvertino net 50 proc. respondentų.

Daug optimistų esama Europos Sąjungos ekonomikos atžvilgiu: 53 proc. teigiamų ir 37 proc. neigiamų įverčių (Jungtinėje Karalystėje atitinkami skaičiai 14 ir 71 proc.).

Taigi Lietuva tebėra narystę Europos Sąjungoje pozityviai vertinanti šalis, o gyventojų nuotaikos Europos kontekste gerėja.