"Veido" archyvas

Didžiausias sostinės keleivinis motorlaivis “Ryga” buvo viliojamas dirbti Klaipėdoje, o didžiausias klaipėdiečių pramoginis laivas “Venus S” svarstė, ar nepasirinkus Rygos miesto krantinės.

Šį trečiadienį turėtų būti atplėšiami neseniai iš Kauno į Vilnių atplukdyto ir prie Baltojo tilto pastatyto debarkaderio (plūduriuojančios prieplaukos) nuomos ir eksploatavimo konkurso dalyvių pasiūlymų vokai. Vienintelį rimtesnį keleivinį laivą “Ryga” sostinėje valdančios bendrovės “Barta” vadovo Leono Benečio spėjimu, konkurso rengėjams gali ir nebūti ko atplėšti.

“Vis dar svarstome, ar apsimokėtų investicijos į naują prieplauką. Tačiau pinigų jos remontui reikia daug, o laivininkų sezonas pernelyg trumpas, kad investicijos per trejus–penkerius metus atsipirktų. Pavyzdžiui, kavinei prieplaukoje įrengti tektų mažų mažiausiai atvesti iki upės kanalizacijos vamzdžius – juk nepilsi visų atliekų į Nerį. Patalpos maistui gaminti prieplaukoje taip pat visiškai nepritaikytos”, – vardija argumentus “Bartos” vadovas.

Fotomenininkas Saulius Paukštys, pernai pradėjęs plukdyti vilniečius Nerimi įsigytu dešimties vietų motorlaiviu, tvirtina, kad gaivinti prieplauką – ne jo finansinėms pajėgoms. “Tačiau džiaugiuosi, kad gyvenimas prie vandens atgyja: plaukdami pastebime vis daugiau sportuojančių ar kitaip prie upės laisvalaikį leidžiančių vilniečių. Liepos antroje pusėje, išmetę inkarą netoli Baltojo tilto, savaitgalių vakarais jiems pasiūlysime naujovę – džiazo koncertus ant vandens, kuriuose gros Vytautas Labutis ir jo komanda”, – atskleidžia laivybos entuziastas.

Neries staigmenos

Tiesa, praėję karščiai laivybos maršrutus sostinėje smarkiai apribojo – žemyn upe nuo miesto centre esančių prieplaukų pastarosiomis savaitėmis nebedrįso leistis nei L.Benečio, nei S.Paukščio laivai.

“Jei įdėmiai įsižiūrėsite iš priešingo upės kranto – pamatysite, kad atplukdytas debarkaderis jau dabar “tupi” ant akmenų. O akmenys stipriomis srovėmis pasižyminčioje žvyruoto dugno Neryje turi pomėgį “keliauti”: vieną dieną čia, kitą, žiūrėk, – jau už penkių metrų. Rizika pažeisti laivo korpusą ar sraigtą pernelyg didelė, taigi laikinai plaukimų Baltojo tilto link atsisakėme”, – pasakoja L.Benetis.

Vieną kitą akmenį upeiviai, tikrindami upės dugną, ryžtasi ištraukti ir savo jėgomis, tačiau be specialios technikos ne viską įmanoma padaryti. “O Lietuvos vidaus vandens kelių direkcija Kaune turi tik seną, nieko neveikiantį mažos grimzlės vilkiką “Vilnis”, kuris čia labai praverstų. Bet šis laivas greičiausiai bus nurašytas ir supjaustytas”, – apgailestauja “Bartos” vadovas.

Minėtos direkcijos atstovai “Veidui” patvirtino, kad “Vilnį” ruošiamasi perduoti Turto fondui, tačiau pabrėžė, kad pjaustyti laivo kol kas neketinama.

Šiuo metu bendrovė “Barta” plaukioti Nerimi stato naują pusšimčio vietų keleivinį laivą, kuris, palyginti su sentimentaliąja sovietmečio “Ryga”, turės ekonomiškesnį variklį ir sumanesnę navigacinę įrangą, leisiančią laivavedžiams paprasčiau manevruoti. “Rinkdamiesi laivo dydį, galvojome apie tipiško turistinio autobuso keleivių skaičių”, – neslepia L.Benetis.

O rodyti Neryje turistams būtų ką. Visiems daro įspūdį po tiltais kabančios Kunoto Vildžiūno skulptūros, kurias iš viršutinio “Rygos” denio praplaukiant kone galima pačiupinėti ištiesta ranka. Jau dabar reklamuojami užsakomieji reisai iki antrojo Valakampių paplūdimio, kur iškylautojai gali pasivaikščioti gamtoje. “Nors ten rimtos prieplaukos nėra, tačiau iš laivo priekio nuleidę ant kranto ilgą trapą puikiausiai išlaipiname žmones”, – pasakoja laivo savininkas.

Sena jo svajonė – vasaros savaitgaliais atgaivinti reguliarius reisus į Valakampius, tačiau bilietas į abi puses vienam keleiviui atsieitų maždaug 40 litų, o tai pernelyg didelė suma. “Jei Vilniaus savivaldybė dotuotų bent ketvirtadalį jos, galima būtų rizikuoti”, – svarsto L.Benetis.

Kauniečiai nesnaudžia

Pavyzdžių toli ieškoti nereikia: šįmet pabrangusios kelionės laivu iš Kauno į Kulautuvą vienam keleiviui kainuoja vos 19 Lt, nes, pirma, jas dotuoja Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybės, o antra – sekmadieniais Kulautuvon turistus plukdantis “Tolstojus” darbo dienomis Lietuvos vidaus vandens kelių direkcijoje triūsia kaip farvaterio ženklinimo laivas, tad neturi įgulos išlaikymo rūpesčių.

Kaunas mėgėjams keliauti upėmis šįmet pasiūlė ir naujovių: iš Raudondvario mažųjų laivų prieplaukos Nevėžio upe turistai aštuonviečiais laiveliais jau plukdomi iki Žemaitkiemio ir atgal. Pakeliui sustojama prie Kačiūniškės dvaro ir J.Liekio technikos muziejaus. Bet didžiausią įspūdį turistams, pasak šios kelionės iniciatoriaus, bendrovės “Vilkijos valtinė” savininko Algirdo Unikausko, daro nuo upės puikiai matomi garsiosios Henriko Daktaro pilies bokštai. “Nevėžis ypatingas tuo, kad jo tėkmė lėta, o gylis vietomis siekia net 15 metrų, nors yra ir seklumų. Vanduo tamsus, bet švarus – net vėžiai Nevėžyje gyvena. Plaukiant smagu grožėtis žaliuojančiais krantais”, – pasakoja A.Unikauskas.

Šią vasarą turistams panašiais laiveliais dar žadama siūlyti ir maršrutą Nemunu iš Vilkijos į Panemunę. Tiesa, tris keturias valandas pasigrožėjus panemunės pilimis. atgal turistams tektų grįžti autobusais, nes kelionė prieš upės srovę pernelyg ilgai užtruktų. Nevėžio maršrutas vienam keleiviui kainuoja 25 Lt, už kelionę Nemunu greičiausiai teks kloti po 30 Lt.

Pajūrio maršrutai

Turime ir laivybos praradimų: visi puikiai žino, kad nebeliko “Raketų”, kurios plukdydavo keleivius iš Kauno į Nidą. Ir niekas šios nišos užpildyti nesirengia.

Užtat Smiltynės perkėlos generalinis direktorius Darius Butvydas neseniai prakalbo apie bendrovės planus atidaryti maršrutą “Klaipėda–Nida”. “Šie planai niekur nedingo – kartu su Klaipėdos universiteto specialistais rengiame studiją, kuri leis apsispręsti, kokio laivo mums labiausiai reikia. Norėtume, kad reikalui esant jis galėtų padirbėti ir kaip keleivinis keltas. Mat senųjų “Kintų” galutinis eksploatacijos terminas baigsis jau 2015-aisiais, ir pratęsinėti jo veikiausiai nebeapsimokės. O likti su vieninteliu keltu “Nida” Senojoje perkėloje rizikinga”, – pasakoja D.Butvydas.

Kol kas nieko viešai negirdėti ir apie nemokamas ekskursijas laivu po Klaipėdos uostą, nors jas organizuojanti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija būtent šįmet švenčia savo dvidešimtmečio jubiliejų. Tačiau tarp laivininkų dėl uostininkų dotacijų jau kilo šioks toks sujudimas.

Snieguolė Kerpienė, viena iš pernai šią misiją vykdžiusio laivo “Venus S” savininkų, neslepia, kad šįmet už paslaugą iš uosto direkcijos paprašė didesnio atlyginimo: “Pabrango degalai, be to, iš patirties žinome, kiek turime vargo du šimtus ekskursantų laive sužiūrėti.” Ieškodami pigesnių variantų, uostininkai viliojo dalyvauti paslaugos teikimo konkurse netgi vilniškę “Rygą”, tačiau L.Benetis apsisprendė, kad upinis jo laivas klastingoms sąsiaurio bangoms nėra pritaikytas.

“Norime, kad konkurse dalyvautų kuo daugiau laivų, kad turėtume tvirtesnes derybines pozicijas. Tačiau keleivinių laivų pasirinkimas Klaipėdoje – menkas. Dar esame nusižiūrėję mažesnį greitaeigį laivą “Šarūnas”, tačiau jame telpa vos 48 keleiviai, o apatinis denis – labai žemas, arti vandens, iš jo mažai kas matyti. Vis dėlto tikiuosi, kad antroje vasaros pusėje jau galėsime pasiūlyti apžvalgines ekskursijas po uosto akvatoriją”, – “Veidui” tvirtino uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.