"Veido" archyvas

Užkrečiamųjų ligų, tokių kaip tuberkuliozė, tymai, difterija, kokliušas, protrūkius Europos šalyse padėjo suvaldyti skiepai, tačiau kyla vis naujų ligų grėsmė. Šiuolaikinio žmogaus imuninė sistema dėl dažnai patiriamo streso, aplinkos užterštumo tampa vis silpnesnė, o virusai, atvirkščiai, įgauna imunitetą vaistams.

Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos gydytojas profesorius Alvydas Laiškonis teigia, kad nuo 1975 m. iki šių dienų atsirado 37 naujos ligos, vidutiniškai po vieną per metus. Pavyzdžiui, legioneliozė, kuri plinta per mažus ore sklandančius vandens lašelius (užkrėstą baseinų vandenį, oro kondicionierius) ir sukelia itin sunkų plaučių uždegimą. Arba nauja erkių platinama liga babeziozė, naikinanti raudonuosius kraujo kūnelius. Pasak A.Laiškonio, atsiranda ir naujų pūslelinės, hepatito virusų. Vienas tokių – hepatito E virusas, plintantis fekaliniu oraliniu būdu, kai pasinaudojus tualetu nenusiplaunama rankų, arba per kiaulieną, šernieną.

Kitas naujas virusas – hepatitas G, kuriuo užsikrečiama per kraują. “Lietuvoje nėra galimybės diagnozuoti naujų hepatito virusų, todėl nefiksuojami susirgimo atvejai. Tačiau užsikrėtusiųjų šiais virusais yra, nes jie plinta ne tik Afrikoje, Azijos šalyse, bet ir Europoje. Lietuvoje hepatitai E ir G gydomi kaip ūminės kepenų ligos”, – paaiškina VU Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos docentė Ligita Jančorienė.

Gydytoja pastebi, kad kasmet keliautojai į Lietuvą parsiveža egzotiškų infekcijų, kurias platina vabzdžiai. Mūsų šalyje fiksuojami pavieniai Dengė karštligės – ūmios virusinės uodų platinamos ligos, amebiazės, pasireiškiančios viduriavimu su krauju, paratifo, sukeliančio galvos, pilvo skausmus, karščiavimą, atvejai.

“Tikėtina, kad po kelerių metų sulauksime ir senų infekcinių ligų (tymų, raudonukės, kokliušo) protrūkių, nes vis daugiau žmonių atsisako skiepyti vaikus, o juk nė vienos ligos sukėlėjas neišnyko. Tad tik skiepais nuo jų galima apsisaugoti”, – primena A.Laiškonis.