Sergamumas vėjaraupiais šiemet kelis kartus didesnis nei 2010 ir 2011 m. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje susirgimų vėjaraupiais užregistruota trimis tūkstančiais daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
Medikai prognozuoja, kad užsikrėtusiųjų dar daugės, mat tai šaltojo metų laiko liga. ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė paaiškina, kad vėjaraupių protrūkiai kyla kas ketverius penkerius metus. Šiemet ir yra toks pakilimas. „Kita priežastis, kodėl daugėja sergančiųjų, – skiepų ignoravimas bei skubėjimas grįžti į darbą ar darželio, mokyklos kolektyvą. Daugelis žmonių nežino, kad aplinkiniai vėjaraupiais užkrečiami dar penkias dienas po to, kai ligonis pasveiko ir ant jo kūno neliko spuogelių“, – primena imunologė.
Beje, klaidingai manoma, kad vėjaraupiai – tik vaikų liga. Nors didžiausias sergamumas vėjaraupiais fiksuojamas 1–4 metų amžiaus grupėje, šiemet smarkiai padidėjo ir suaugusiųjų, vyresnių nei 20 metų, sergamumas. Svarbu tai, kad suaugusiems kyla didesnė komplikacijų tikimybė. Pasak D.Razmuvienės, iš šimto tūkstančių susirgusiųjų du atvejai baigiasi mirtimi. Neretai vėjaraupiai komplikuojasi į plaučių uždegimą, vėjaraupių virusas gali pažeisti net galvos smegenis.
Pašnekovė pabrėžia, jog šią virusinę, oro lašeliniu būdu plintančią ligą galima suvaldyti tik skiepais, tačiau daugelis lietuvių dar nemano, kad tai klastinga liga, todėl nesiskiepija. „Valstybinė ligonių kasa vėjaraupių vakcinos nekompensuoja. O reikalingos dvi dozės kainuoja apie 200 Lt, tačiau žmogus ir pats turi rūpintis savo sveikata, ypač tai aktualu prieš išleidžiant vaiką į darželį“, – neabejoja D.Razmuvienė.