Profesinio reabilitavimo centruose mokslai keliskart brangesni nei brangiausiame privačiame universitete, tačiau tik mažiau nei trečdalis juos baigusių neįgaliųjų įsitvirtina darbo rinkoje.

Nors pagal oficialų sveikatos būklės vertinimą žmogus beveik visai nepajėgus dirbti, bet jis triūsia keliose darbovietėse. Kasmet neįgaliųjų profesinio rengimo centrams skiriama apie 11 mln. Lt, tačiau juose mokoma net to, ko neįgalusis nepajėgs dirbti. Netekto darbingumo pensijoms ir šalpos išmokoms neįgaliesiems per metus valstybė skiria beveik 2 mlrd. Lt, jas mokėdama net asmenims, kurių mėnesio alga – per 38 tūkst. Lt.

Tai pavyzdžiai iš Valstybės kontrolės ką tik baigto neįgalumo nustatymo ir neįgaliųjų profesinės reabilitacijos audito. Per daugelį metų Lietuvoje susiformavo sistema, kad daliai piliečių labiau apsimoka gauti socialines išmokas, nei dirbti. Ir net ypač jautri neįgaliųjų socialinės apsaugos sistema kai kada tampa tik jos karikatūra.

Nedirba, nes neapsimoka

„Turbūt ne vienas žinome, kiek kainuoja slaugyti ir gydyti neįgalų žmogų. Jie galėtų gauti kur kas didesnę valstybės finansinę paramą, jei kiti ja nepiktnaudžiautų“, – pasakodama apie neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo ir profesinės reabilitacijos auditą pabrėžia Valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Edita Janušienė.

Lietuvoje neįgalieji sudaro 8,6 proc. visų gyventojų – tai santykinai net šiek tiek mažiau nei Europos vidurkis (Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, Europoje neįgaliųjų yra 10–15 proc.). Tačiau pagal netekto darbingumo pensijų gavėjų skaičių žemyno vidurkį lenkiame daugiau nei dvigubai: Eurostato duomenimis, palyginti su visų darbingų gyventojų skaičiumi, Lietuvoje jas gauna 11,6 proc., o Europoje – 5,2 proc. asmenų. Lietuvoje dirba tik 18 proc. neįgaliųjų, o, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse – apie pusę.

Netekto darbingumo ir invalidumo pensijoms bei šalpos išmokoms Lietuva kasmet skiria beveik 2 mlrd. Lt (šiemet planuojamos visos „Sodros“ biudžeto išlaidos – 11,4 mlrd. Lt, o deficitas – apie 2 mlrd. Lt).

Regis, nerimą turėtų kelti ir tai, kad kai kurie Lietuvos regionai – labai pavojingi sveikatai. 2012 m. neįgaliųjų skaičius kai kuriose savivaldybėse skyrėsi beveik pustrečio karto: Visagine, Neringoje, Vilniuje, Mažeikių, Kretingos rajonuose neįgalieji sudaro nuo 5,3 iki 6 proc. gyventojų, o Kaišiadorių rajone – 11,9, Pakruojo – net 12,6 proc.

„Neturime nieko išskirtinio – esame žemės ūkio kraštas, rajone nėra nei kokių didelių taršos objektų, nei didelės pramonės“, – Pakruojo rajono merė Asta Jasiūnienė pati neranda atsakymo, kodėl jų rajone tiek neįgaliųjų. Ji daro prielaidą, kad gal gydytojai atidžiau dirba, bandydami nustatyti sveikatos būklę, norėdami žmonėms padėti.

Tačiau valstybės auditoriai, palyginę visų rajonų neįgaliųjų skaičius su nedarbo lygiu, pastebėjo, kad šie skaičiai dažnai koreliuoja: daugelis didžiausią neįgaliųjų dalį turinčių savivaldybių – Anykščių, Alytaus, Šalčininkų, Šilutės, Kupiškio, Kaišiadorių, Rokiškio, Varėnos rajonų – tos, kuriose nedarbas viršija šalies vidurkį. Tai leidžia daryti prielaidą, kad neįgalumo statusą ir išmoką galima „išsirūpinti“ praradus darbą.

Valstybės kontrolės atstovė E.Janušienė atkreipia dėmesį, kad neįgalumo lygio nustatymas – labai subjektyvus, nes, kaip paaiškėjo po audito, skirtingų institucijų vertinimas kartais ženkliai skiriasi. Pagal iki 2012 m. galiojusią teisinę bazę Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) net neturėjo teisės susipažinti su pretenduojančiojo į neįgaliojo statusą asmens ambulatorine kortele, esančia sveikatos priežiūros įstaigoje. O paanalizavus šiuos duomenis išryškėjo dėsningumas, kad dažno sveikata ima sparčiai blogėti prieš kreipiantis į NDNT.

Sugriežtinus neįgalumo ir darbingumo nustatymo tvarką, netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjų ėmė mažėti: skaičiuojama, kad šiais metais jų bus 220 tūkst. (1,5 tūkst. mažiau nei pernai). Iki 2009 m. šis skaičius vis didėdavo ir buvo pasiekęs 269 tūkst.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-6-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.