BFL

Jau kitais metais Lietuvoje su privačiu investuotoju galėtų būti pradedami skalūnų dujų bandomųjų gręžinių darbai. Geologų skaičiavimais, Lietuvoje yra 480 mlrd. kubinių metrų skalūnų dujų, iš kurių būtų galima išgauti 100 mlrd. kubinių metrų dujų.

Reiktų pradėti aktyvesnius veiksmus nustatant, kiek šios rūšies dujų Lietuva turi bei kokia būtų iš to nauda, po susitikimo su Geologijos tarnybos vadovybe dėl skalūnų dujų sakė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.

Skalūnų dujų tyrinėjimas, anot ministro, biudžeto lėšomis yra brangus, ilgai užsitęstų, dėl to bus siekiama bandyti prisitraukti užsienio kompanijas, kurios į šią sritį investuotų.

Energetikos ministro Arvydo Sekmoko teigimu, amerikiečių mokslininkų vertinimais, Lietuvoje gali būti išgauti ne klodai, bet apie 10 mlrd. kubinių metrų dujų ir jų vertė gali siekti nuo iki 30 mlrd. JAV dolerių. Tiesa, pasak ministro, tai – teoriniai skaičiavimai, kurie nepagrįsti geologiniais tyrimais. Manoma, kad šiems tyrimams reiktų apie 250 mln. JAV dolerių. Premjeras Andrius Kubilius sudarys darbo grupę, kuri toliau nagrinės šį klausimą.

“Manau, tai keturi etapai. Pirmas dalykas yra įsitikinti, kiek realiai turime tų išteklių, antras etapas – atlikti tyrimus, trečias – bandomoji gavyba nedideliais kiekiais, ir galiausiai – ketvirta etapas – pramoninė gavyba. Kiek kiekvienas etapas truktų – sunku pasakyti, bet bendra trukmė – šitų keturių etapų suma. Amerikoje tai truko daugiau negu dešimtmetį, Lenkijoje tas laikotarpis trumpesnis. Lenkijoje iki penkerių metų užtrunka bandomoji gavyba, pramoninė gavyba dar ten neprasidėjus, tai pas mus tie laikotarpiai dar būtų trumpesni, bet skaičiuojant nuo šios dienos, sakyčiau, labai drąsu būtų sakyti, kad tai yra greičiau negu 10 metų”, – klausiamas, kokia reali skalūnų dujų išgavimo data, atsakė A. Sekmokas.

“Iki bandomųjų gręžinių, jeigu konkursas bus paskelbtas angliavandenilių paieškai ir žvalgybai Tauragės ir Kudirkos plotuose, čia gali įvykti ir kitais metais. Jeigu konkursas pasibaigs ir turėsime laimėtoją, kuris galės investuoti į bandomųjų gręžinių gręžimą, aišku, paskui juos panaudoti kaip eksploatacinius”, – skalūnų dujų gavybos proceso trukmę prognozavo Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas.

ELTA primena, kad straipsnį apie galimai slypinčius skalūnų dujų išteklius Lietuvos mokslininkai paskelbė dar 2004 metais, tačiau tik gegužės pradžioje energetikos ministrui A. Sekmokui nuvykus į Jungtines Valstijas apie tai pranešta kaip apie naujieną. Pasak ministro, anksčiau apie šių dujų gavybą nekalbėta, nes nebuvo tiek ištobulintų jų išgavimo technologijų.

Lietuvos skalūnų dujų išteklių šalies poreikiams patenkinti pakaktų 30-50 metų.

Galimi skalūnų dujų klodai glūdi Pietvakarių Lietuvoje, driekiasi iki Kaliningrado srities ir Lenkijos, kur šių dujų telkiniai yra itin gausūs.