Praėjo daugiau nei dešimt metų nuo lietuviškų internetinių verslų pradžios, tačiau didelių pelnų šioje srityje dar nematyti.

Įkvėpti „Facebook”, „Google” ar „Amazon” sėkmės istorijų į internetą, kaip didelių galimybių garantą, žvelgia daugelis jaunuolių, sugalvojusių pradėti nuosavą verslą. Statistikos departamento duomenimis, vien internetine prekyba užsiimančių įmonių ir jų darbuotojų nuo 2008 m. padaugėjo penkis kartus, o kas trečias į verslo angelus besikreipiantis startuolis pristato būtent internetu paremtą idėją.
Vis dėlto nepaisant didelio susidomėjimo šia sritimi, per dešimtmetį – nuo tada, kai veiklą pradėjo pirmieji lietuviški internetiniai verslai, šis sektorius Lietuvoje dar nė iš tolo nepriartėjo prie tradicinių sektorių nei pagal pardavimo apimtis, nei pagal pelningumą. „Veido” atlikta analizė atskleidė, kad pelningų lietuviškų internetinių verslų – vos vienas kitas: dažniausiai tai lyderiai, pirmieji užsiėmę vieną ar kitą nišą, o visi kiti, nusekę įkandin, kapstosi nuostoliuose.
Beje, net tarp pelningai dirbančių įmonių tik keletas gali pasigirti pelnu, peržengusiu milijono litų slenkstį, o daugumos internetinių įmonių pelnas siekia nuo keliasdešimt tūkstančių iki kelių šimtų tūkstančių litų.
„Nerašyta taisyklė, kad internete uždirba ir grietinėlę pasiima pirmaujantis portalas, neblogai gali gyventi numeris antras, o visiems kitiems lieka trupiniai. Pagrindinė to priežastis, kad internetinis verslas klientus pasiekia visur, tad nebelieka regioninio verslo – čia negali būti taip, kad aš pelningą įmonę turiu Vilniuje, o kažkas kitas turi pelningą įmonę Šiauliuose. Smulkioms internetinėms įmonėms paprasčiausiai nebelieka vartotojų”, – komentuoja pirmaujančius skelbimo portalus valdančios įmonės “Diginet LT” direktorius Justinas Šimkus.
Tad kol kas atsargiai į internetinį verslą žiūri ir investuotojai. Pasak Finansų analitikų asociacijos prezidento Eladijaus Kirijanovo, įmonių įsigyti ieškantys investuotojai tokius verslus vertina dvejopai: juos domina šio verslo perspektyva, nes tiek interneto skvarba, tiek vartotojų skaičius tik didėja, antra vertus, internetinį verslą jie vertina kaip gana rizikingą. „Visų pirma dėl naujumo. Antra, dėl ne taip seniai buvusios „dot com” krizės Amerikoje, kai internetiniai verslai pridarė investuotojams nuostolių. Trečia, internetinio verslo atsiperkamumo ir pelningumo prognozės nėra patikimos. Internetiniame versle didesnė rizika, kad konkurentas atsiras daug greičiau nei fiziniame versle”, – apibendrina E.Kirijanovas.

Populiariausi dar nereiškia pelningiausi
Šiandien lietuviškus internetinius verslus galima būtų suskirstyti į keletą kategorijų: prieš dešimtmetį pradėję kurtis naujienų portalai, skelbimų tinklalapiai, pažinčių ir forumų svetainės, bilietų pirkimo portalai, prieš penkerius metus sparčiai pradėjusios steigtis internetinės parduotuvės ir prieš dvejus trejus metus pasirodę grupinio apsipirkimo portalai. Nors daugiausiai interneto lankytojų šiandien sulaukia naujienų portalai, o daugiausiai pradedančiųjų verslininkų bando atidaryti internetinę parduotuvę, pelningiausiais šiandien negalima pavadinti nei vienų, nei kitų.
Išanalizavus Registrų centro pateiktas internetinių verslų finansines ataskaitas matyti, kad daugiausiai pinigų šiandien uždirba skelbimų portalai. Bendrovė „Diginet LT”, valdanti šešis portalus, tarp kurių yra “Aruodas.lt”, “Skelbiu.lt”, “Autogidas.lt”, pernai pasiekė 7,9 mln. Lt apyvartą ir uždirbo 3 mln. Lt grynojo pelno. Panašią apyvartą pasiekė ir įmonė „Plius” (priklauso skelbimų portalai “Autoplius.lt”, “Domoplius.lt”), uždirbusi 1,7 mln. Lt grynojo pelno.
Pagal finansinius rodiklius šiandien iš internetinių verslų Lietuvoje skelbimų portalams dar galėtų prilygti tik didžiausias naujienų portalas „Delfi”, pernai pasiekęs 16,4 mln. Lt apyvartą ir gavęs 3,3 mln. Lt grynojo pelno. „Lrytas.lt” uždirbo 723 tūkst. Lt pelno, „Balsas.lt” – 38,7 tūkst., o „15min.lt” dirbo nuostolingai.
Dideliais uždarbiais naujienų portalai nepasižymėjo nepaisant fakto, kad, TNS duomenimis, didžiausią reklamos internete pyrago dalį išsidalija būtent išvardyti portalai. TNS statistika rodo, kad iš viso pernai reklama internete sudarė 70 mln., o 2013 I pusmetį – 34 mln. Lt.
Tad kodėl skelbimų portalai šiandien pagal pelningumą pralenkia visus kitus? „Pirma, mūsų verslo sąnaudos mažiausios. Naujienų portalai ar elektroninės parduotuvės turi kur kas didesnius kolektyvus. Pavyzdžiui, mūsų įmonėje 60 darbuotojų dirba prie šešių skirtingų verslų, kai tiek pat žmonių gali dirbti prie vieno naujienų portalo. Kitas dalykas, mūsų įmonės veikla gana diversifikuota – mes turime šešis skirtingus portalus ir kasmet vieniems sekasi geriau, kitiems prasčiau, bet galutinis rezultatas būna geras”, – komentuoja „Diginet LT” vadovas J.Šimkus.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-41-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.