2011 Gruodžio 07

Lietuvoje mažėja dulkančių kelių

veidas.lt


Europos Komisija neseniai paskelbė, kad pagal ES struktūrinės paramos lėšų panaudojimą keliams remontuoti ir tiesti Lietuva yra viena pirmaujančių valstybių Europos Sąjungoje.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos Investicijų skyriaus vedėjas Remigijus Lipkevičius, prašomas pakomentuoti, kaip vyko Lietuvos krašto kelių gerinimas, prisiminė: „Žvyrkelių asfaltavimo programa labiausiai suintensyvėjo 2007 m., nors krašto kelių būklė, eismo dalyvių saugumas ir šalia žvyrkelių gyvenančiųjų komfortas rūpėjo visais laikais. Žvyrkelių asfaltavimo programą nuo 1997 iki 2004 m. vykdėme biudžeto bei skolintomis lėšomis. Procesas pagreitį įgijo, kai Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą parengėme finansavimo paraiškas ir darbus pradėjome vykdyti iš Europos regioninio plėtros fondo lėšų.“
Europos struktūrinė parama Lietuvos keliams gerinti skaičiuojama milijardais litų. 2007–2013 m. laikotarpiu planuojama panaudoti 2,3 mlrd. Lt ES struktūrinių fondų lėšų. Iš jų, pasak R.Lipkevičiaus, 1,3 mlrd. Lt skiriama valstybinės ir transeuropinės (TEN-T) reikšmės keliams, o krašto ir rajoniniams keliams – apie 1 mlrd. Lt. Šiuo metu rangovams už atliktus darbus išmokėta, tai yra įsisavinta, apie 70 proc. 2007–2013 m. laikotarpiui skirtų lėšų. Vidutiniškai per metus įsisavinama po 340 mln. Lt. Iš 42 projektų jau įgyvendinta 30 projektų, šiuo metu įgyvendinami šeši ir dar tiek pat bus įgyvendinta iki 2013 m.

Ką asfaltuoti
Žmonėms, o ypač gyvenantiems prie dulkančio žvyrkelio ar juo kasdien važinėjantiems, įdomu, kokiais kriterijais vadovaujantis atrenkami žvyrkelių ruožai asfaltavimo darbams valstybinės reikšmės keliuose.
Pasak R.Lipkevičiaus, pirmiausia įvertinamas vidutinis metinis paros eismo intensyvumas numatomame asfaltuoti kelio ruože. Juo turėtų pravažiuoti ne mažiau kaip 150 automobilių per parą – tai orientacinė riba, kai asfaltavimas tampa ekonomiškai naudingas. Taip pat svarbu, ar asfaltavus žvyrkelį bus sutrumpintas maršrutas; asfaltuota danga numatoma tarp didesnių transporto srautų traukos centrų ir įvertinamos su papildomai generuojamu eismo srautu susijusios santaupos. Analizuojama, ar numatomas asfaltuoti kelio ruožas kerta gyvenamąsias teritorijas, ar gali sujungti šalia viena kitos esančias gyvenamąsias teritorijas (kaimus, miestelius), ar jis yra vienintelė neasfaltuota kelio atkarpa.
R.Lipkevičius džiaugiasi, kad iš ES paramos fondų lėšų vykdomas žvyrkelių asfaltavimas ne tik padeda mažinti nedarbą, bet neabejotinai yra naudingas visai visuomenei. Juk kelių gerinimo procesas mažina socialinius ekonominius skirtumus regionuose, gerina eismo sąlygas rajoniniuose keliuose bei susisiekimą tarp gyvenviečių, žemės ūkio ir administracinių centrų. Taip pat sutvarkius krašto kelius gerėja Lietuvos įvaizdis, spartėja rajonų plėtra, mažėja kelio remonto ir nuolatinės priežiūros sąnaudos. Išasfaltavus kelią sumažėja neigiamas poveikis aplinkai: mažėja automobilių išmetamo anglies monoksido angliavandenių kiekiai bei kelių dulkėtumas, menksta oro ir paviršinio vandens tarša bei transporto keliamas triukšmas. Automobiliams riedant asfaltuotu keliu, mažėja eksploatacinės jų išlaidos bei trumpėja kelionės laikas.

Tarp praeities ir dabarties
Pasak R.Lipkevičiaus, naudodamasi 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos lėšomis Lietuva sėkmingai įgyvendino net tris žvyrkelių asfaltavimo programas.
2006 m. antroje pusėje buvo pradėta vykdyti pirmoji, 2006–2008 m. žvyrkelių asfaltavimo programa, išasfaltuota 244,49 km žvyrkelių. Asfaltavimo darbams panaudota 135,9 mln. Lt ES paramos ir 64,9 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų.
2007 m. pradėta 2007–2008 m. žvyrkelių asfaltavimo programa, išasfaltuota 327,71 km žvyrkelių. Šiems darbams atlikti panaudota 205,3 mln. Lt ES paramos ir 106,6 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų. 2009 m. rudenį pradėti vykdyti trečioje, 2009–2010 m. žvyrkelių asfaltavimo programoje suplanuoti darbai (jie galutinai baigti 2011 m. gegužės mėnesį). Iš viso minėtu etapu išasfaltuota 164,8 km žvyrkelių, darbams panaudota 174,4 mln. Lt ES paramos lėšų ir 5,3 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų, skirtų LAKD iš Kelių priežiūros ir plėtros programos.
„Iš viso naudojantis 2007–2013 m. ES struktūrine parama išasfaltuota 737 km žvyrkelių. Minėtiems darbams atlikti buvo panaudota 515,6 mln. Lt ES paramos lėšų ir 176,8 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų“, – pabrėžia R.Lipkevičius, pridurdamas, kad ES paramos lėšų žvyrkeliams asfaltuoti bus skiriama ir ateityje.

Pagerėjo gyvenimo kokybė

Žvyrkelių asfaltavimo programa iš esmės pagerino tūkstančių Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybę. Štai Panevėžio rajono Velžio seniūnijos seniūnas Alfonsas Bakšys, nemažai važinėjantis regioniniais keliais, pajuto vis gerėjančias susisiekimo sąlygas ir mato, kaip tuo džiaugiasi visi rajono gyventojai. „Asfaltuotomis kelio atkarpomis gali džiaugtis Ramygalos, Krekenavos, Jotainių, Vadoklių, Mikėnų ir kitų rajono gyvenviečių žmonės, – sako seniūnas. – Puikus asfaltuotas kelias veda ir į Kerbedžio dvarą. Ypač smagu Krekenavos ir šalia esančių kaimų gyventojams, kuriems nebereikia pasiekti Panevėžio miesto, kad išvažiuotų į Vilniaus–Panevėžio autostradą. Ją galima pasiekti tiesesniu naujai išasfaltuotu keliu. Tiesiai galiu pasakyti: gerėjant keliams, gerėja ir žmonių gyvenimas: juk ir transporto priemonės ilgiau tarnauja, ir degalų mažiau reikia, ir aplinka mažiau teršiama. Tai ypač svarbu gyvenantiems šalia buvusių žvyruotų kelių, kurie nuolat dulkėdavo.“

Žvyrkelių asfaltavimo darbų įgyvendinimo rodikliai (pagal tris žvyrkelių asfaltavimo programas)
ES STRUKTŪRINĖ PARAMA 2007–2013 METAMS

Savivaldybė    2007 m. išasfaltuota žvyrkelių, km    2008 m. išasfaltuota žvyrkelių, km    2010 m. išasfaltuota žvyrkelių, km    2011 m. išasfaltuota žvyrkelių, km    Iš viso, km

Vilniaus apskritis    0    23,17    7,21    0    30,38
Alytaus apskritis    5,88    28,36    12,58    0    46,82
Kauno apskritis    30,3    47,64    10,34    0    88,28
Marijampolės apskritis    22,84    29,06    11,06    0    62,96
Panevėžio apskritis    37,98    43,79    22,46    0    104,23
Utenos apskritis    39,05    51,26    22,82    0    113,13
Šiaulių apskritis    23,09    59,13    22,78    0    105
Tauragės apskritis    16,94    23,76    17,23    0    57,93
Klaipėdos apskritis    1,38    44,3    12,9    8,87    67,45
Telšių apskritis    10,26    20,29    11,6    0    42,15
Iš viso    187,72    384,41    155,91    8,87    737

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...