2010 Liepos 22

Tendencija

Lietuvoje mažėja gyventojų turto vagysčių

veidas.lt

Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, vagysčių skaičius įsibraunant į gyvenamąsias patalpas pastaraisiais metais mažėja. Per pirmus penkis šių metų mėnesius vagysčių skaičius krito 13,5 proc. Šias tendencijas atspindi ir draudimo bendrovės “PZU Lietuva” duomenys. Per paskutinius metus 6 proc. sumažėjo gyventojų turto žalų, patiriamų dėl vagysčių, tačiau 16 proc. išaugo nuostoliai dėl dažnesnių gaisrų ir vandens sukeltų žalų gyvenamiesiems namams.

“Išanalizavę paskutinių metų duomenis galime teigti, kad pagrindinės grėsmės gyventojų turtui paskutiniu metu yra ne vagystės, bet būtent liūtys bei potvyniai, gaisrai ir vandentiekio bei kitų sistemų avarijų žalos. Šiais metais vandentiekio avarijos, liūtys bei potvyniai sukėlė 22 proc. daugiau draudžiamųjų įvykių”, – sako “PZU Lietuva” Žalų departamento Valdymo skyriaus vadovas Tomaš Stankevič.

“PZU Lietuva” duomenimis, 2009 metais vandens ir potvynio žalos sudarė 41 proc. visų draudžiamųjų įvykių, gaisrai – 12 proc., vagystės – 18 proc. Šiais metais vandens ir potvynio žalos sudaro 63 proc. draudžiamųjų įvykių, gaisrai – 6 proc., vagystės – 12 proc.

Draudimo ekspertai, vertindami nuostolius gyventojų turtui, atkreipia dėmesį, kad vagysčių padariniai, nors ir nemalonūs psichologiškai, paprastai yra lengviau atkuriami. “Vagys dažniausiai pasisavina buitinę ir kompiuterinę techniką, juvelyrinius dirbinius, pinigus – visą šį kilnojamąjį turtą galima greitai atkurti, priešingai nei gaisro žalas. Paprastai po gaisro į draudimo bendroves besikreipiančių asmenų namuose nelieka nieko – sudega visi vertingi daiktai, sugadinama namų apdaila ir sukeliami nuostoliai kaimynams. Gaisras žemutiniuose daugiabučių aukštuose gali apgandinti ir kelių viršutinių aukštų butus, o nuosavuose namuose po gaisro kartais lieka tik pamatai”, – sako T. Stankevič.

Pasak jo, vandens žalos gyventojų namams taip pat sukelia nepataisomus padarinius – šiųmečio potvynio metu “PZU Lietuva” ekspertai fiksavo visiškai sugandintus gyventojų namų įrenginius, būsto apdailą, baldus, buitinę techniką, nutrauktą elektros instaliaciją, sutrikdytą šildymo sistemų darbą. Po potvynio dar ilgą laiką tokiuose namuose buvo neįmanoma gyventi.

Draudikų teigimu, didžiausias grėsmes gyventojų turtui šiuo metu kelia netinkamai prižiūrimi vandens ir šildymo ir elektros įrenginiai bei stipriai besikeičiančios klimatinės sąlygos. Šiemet daug žalos atnešė staigus atodrėkis ir potvyniai, o daugumos gaisrų priežastis – elektros įtampos svyravimai, todėl rekomenduojame apsidrausti nuo šios rizikos ir namuose įsirengti žaibolaidžius.

Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenimis, vagysčių skaičius įsibraunant į gyvenamąsias patalpas 2006 metais sumažėjo 23 proc., 2006 m. jis dar krito 6,1 proc., 2007 m., – 16,9 proc. 2008 metai buvo išskirtiniai – vagysčių skaičius ūgtelėjo 10,2 proc., tačiau jau pernai jis vėl krito 4,6 proc., o pirmieji penki šių metų mėnesiai taip pat rodo pozityvias tendencijas – vagysčių skaičius sumažėjo 13,5 proc.

Draudimo ekspertai vasaros sezonu išvykstant iš namų ilgesniam laikui iš namų pataria įsitikinti, kad visi buitiniai prietaisai būtų išjungti iš tinklo, vandens ir dujų ventiliai – užsukti. Buvo atvejis, iš šaldytuvo išbėgęs tirpstantis ledas sugadino brangų parketą.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...