Abortų temai abejingų nėra: ir Lietuvoje jie turi begalę aršių priešininkų bei ne mažiau užsidegusių šalininkų. Pastarieji įrodinėja, kad moterims turi būti suteikta pasirinkimo laisvė – gimdyti pastojus ar ne. Tačiau daugelis nutraukusiųjų nėštumą vis dėlto perbėga į kovotojų dėl gyvybės stovyklą. Viena tokių – Vaida G., kuri prieš vienuolika metų du kartus sąmoningai pasirinko abortą, o šiandien sako, kad gimdytų net pastojusi po išprievartavimo, nors tokiu atveju nutraukti nėštumą leidžia net Bažnyčia.
Moteris sugebėjo sau atleisti, tačiau patirti išgyvenimai ją lydi kasdien. “Mano sprendimas nutraukti nėštumą buvo logiškas ir praktiškas. Nė kiek nedvejojau, nes jau turėjau trejų metų sūnelį ir šešių mėnesių dukrytę. Kai trečią kartą pastojau, aš studijavau, vyro atlyginimas buvo nedidelis, gyvenome nuomojamame bute. Nubuvo suvokimo apie kitus pasaulius, tik apie materialųjį, tad net minties nekilo gimdyti”, – prisimena Vaida ir priduria, kad praėjus vos pusmečiui po aborto vėl pasijuto nėščia. Ir tada matė vienintelę išeitį – nutraukti nėštumą, mat tuo metu skyrėsi su vyru.
Šiandien ji mąsto kitaip ir kone kasdien prašo savo negimusių vaikų atleidimo. “Kai kyla klausimas, gimdyti ar ne, kiekviena gali galvoti pirmiausia apie save, nes ji jau gyvena. Tačiau moteris turi suprasti, kad pasidariusi abortą turės brangiai už tai sumokėti. Aš labai noriu susilaukti dar dviejų vaikų, labiausiai šiuo metu man trūksta normalių vyro ir moters santykių, tačiau vis dar nesutinku tinkamo žmogaus. Tai mano priimtų sprendimų pasekmės”, – neabejoja dabar jau dviejų paauglių mama.

Gyvybė prasideda nuo užsimezgimo momento

“Dievas atleidžia visada, žmogus kai kada, o gamta niekada”, – mano judėjimo prieš abortus Lietuvoje pradininkas kunigas Robertas Gedvydas Skrinskas. Pasak jo, abortas yra viena sunkiausių nuodėmių, užtraukiančių dangaus kerštą ir didžiausią Bažnyčios bausmę – ekskomuniką (atskyrimą nuo Bažnyčios). “Abortuojant nužudomas žmogus. Juk gyvybė užsimezga, kai tik susijungia vyriška ir moteriška ląstelės”, – sako klebonas.
Šiai Bažnyčios skelbiamai tiesai neprieštarauja ir genetikos mokslas. “Žmogaus gyvybė prasideda nuo DNR funkcionavimo pradžios, t.y. nuo užsimezgimo momento. Tada suformuojamas žmogaus genomas, visa DNR struktūra, kuri yra užkoduota chromosomose. Tai vadovėlinė fundamentaliosios genetikos tiesa”, – tvirtina gydytojas genetikas Danielius Serapinas.
Jo nuomone, atliekant abortą žmogus nužudomas pradinėse savo vystymosi stadijose. Tad teigti, kad vos užsimezgęs embrionas yra ląstelė – didelė mokslinė klaida. “Spermatozoidas turi viengubą chromosomų rinkinį. Jis yra kūno ląstelė, kaip ir kiaušialąstė, o zigota, atsiradusi po apvaisinimo, yra atskiro, unikalaus žmogaus genomo pradžia. Tai lyg mikroschema, kuri vėliau realizuosis kaip žmogus”, – paaiškina genetikas ir priduria, kad moksliniais tyrimais įrodyta, jog nutraukiant nėštumą vaisius išgyvena didelį stresą.
Pasirodo, jau šešių savaičių embrionas reaguoja į prisilietimą išsilenkimu. Mokslininkai negali pasakyti, ar jis jaučia skausmą, nes tai kompleksinė reakcija, kurią sunku įvardyti. Tačiau atlikus tyrimus aštuonioliktą nėštumo savaitę paaiškėjo, kad ruošiantis nutraukti nėštumą ir vos išplėtus gimdos kaklelį vaisiaus streso hormono kortizolio koncentracija padidėja keliolika kartų. “Vaisiaus kraujo sudėtis taip pat įrodo, kad abortas – stresinė situacija, lydima baimės”, – dėsto D.Serapinas.

Abortuoti vaisiai – medicininės atliekos

Kauno medicinos universiteto klinikų Akušerijos ginekologijos klinikos gydytojas Eimantas Švedas tvirtina, kad chirurginis nėštumo nutraukimas – drastiška procedūra, kurią atliekant ne tik nužudoma gyvybė, bet ir sužalojama moters fizinė bei dvasinė sveikata.
Iki dvyliktos nėštumo savaitės vaisius iš gimdos dažniausiai išgrandomas chirurginiais instrumentais. Atlikus nuskausminimą išplečiamas gimdos kaklelis, paskui vaisius sudraskomas į gabalus, kurie išgrandomi iš gimdos ir sudeginami kaip medicininės atliekos.
“Po tokios procedūros labai dažnai lieka atviras gimdos kaklelis, dėl to gali įsimesti infekcija. Sunkiausios komplikacijos – gimdos kaklelio sužeidimai, pasireiškiantys gausiu kraujavimu”, – sako gydytojas ginekologas E.Švedas ir priduria, kad nutraukusiai nėštumą moteriai net 30 proc. padidėja tikimybė susirgti krūties vėžiu. Mat nutrūkus nėštumui liaukinio audinio ląstelės lieka tarpinės audinio būsenos, todėl yra labai lengvai pažeidžiamos kancerogeninių medžiagų, genetinių veiksnių.
Be to, net apie 5 proc. moterų po aborto tampa nevaisingos ir tikriausiai visos patiria kaltės jausmą. Pasak Vilniaus psichikos sveikatos centro psichiatrės Palmiros Rudalevičienės, nutraukus nėštumą trumpalaikė depresinė nuotaika bent trumpam aplanko daugelį. Kai moteris su savo išgyvenimais pati nebepajėgia susitvarkyti ir jų kontroliuoti, gali išsivystyti poabortinis sindromas. “Tokie išgyvenimai stiprumu prilyginami iš karo grįžusių karių, stichinių nelaimių, lėktuvo katastrofos liudininkų išgyvenimams”, – teigia Mykolo Romerio universiteto docentė.
Iš savo darbo praktikos ji žino, kad sunkiausia moterims būna susitvarkyti su kaltės jausmu. Sunkesniais atvejais jis gali siekti net kliedesių lygį. Dažnai jaučiamas pavydas turinčioms vaikų. “Dauguma moterų išgyvena dėl nužudyto kūdikio, bet daugėja tokių, kurios suserga iš apmaudo, neapykantos sau, aplinkiniams ir didžiulio noro keršyti”, – sako P.Rudalevičienė, kuriai yra tekę konsultuoti ir vyrus, išgyvenančius dėl to, kad moteris nutraukė nėštumą.
“Kai mylima moteris atsikrato bendro meilės vaisiaus, vyro vyriškumui suduodamas smūgis. Jis mano, kad moteris neištikima, o ankstesni vaikai – ne jo”, – pacientų išgyvenimus atskleidžia psichiatrė. Tačiau dažniausiai vyrai sprunka kuo toliau nuo pastojusios moters arba reikalauja darytis abortą, o paskui palieka.

Svarbu atleisti sau

P.Rudalevičienės manymu, neatleidusi sau moteris negalės pasveikti. Tik apmąsčiusi visus išgyvenimus ir pasiryžusi toliau gyventi taip, kad daugiau tas pats nepasikartotų, moteris išsivaduos nuo slegiančių minčių.
Patyrusi du abortus Vaida G. sako, jog pirmojo išganymo ji sulaukė, kai papasakojo savo vaikams, kad jie turi dar du brolius, tik ne čia. Tada savo negimusiems mažyliams sugalvojo vardus, pastatė po kryželį, kuria jiems darbelius, o keliaudama bažnyčiose visuomet uždega dvi žvakutes.
Pasak kunigo R.G.Skrinsko, anksčiau bausmę, kurią moteris užsitraukė nužudydama negimusį vaikelį, galėjo panaikinti tik vyskupas. Šiandien, jeigu moteris gailisi, per išpažintį atleidimą suteikia ir kunigas. “O sau atleisti labai padeda įsitraukimas į gyvybės saugojimo veiklą. Liudydamas gyvybės kultūrą, žmogus padeda ir sau”, – mano Bažnyčios atstovas, kurio iniciatyva 1992 m. Jurbarke pirmą kartą Lietuvoje buvo palaidoti trys abortuoti vaikai, o prieš porą metų Domeikavoje jis palaidojo aštuonių savaičių kūdikėlį. Pasirodo, tą padaryti galima.
Toks kapelis yra ir Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčios šventoriuje, Vilniaus Rasų kapinėse, Angelų kalnelyje, stovi paminklas negimusiems kūdikiams. Po juo palaidotos aborto aukos iš vienos klinikos.

Box
1990–2009 m. Lietuvoje atlikta abortų
1990 m. – 50 000
1992 m. – 48 400
1994 m. – 36 893
1996 m. – 34 019
1998 m. – 28 450
2000 m. – 23 683
2002 m. – 18 907
2004 m. – 16 797
2006 m. – 14 976
2008 m. – 14 212
2009 m. – 12 790

Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenys

Box2
Anksčiausiai abortai legalizuoti Sovietų Sąjungoje
 Manoma, kad nėštumo nutraukimų pasitaikydavo jau senovės Sirijoje ir Babilonijoje, tačiau už tai buvo skiriama mirties bausmė.
 Viduramžiais abortas buvo vadinamas pavojingu valstybei ir už tai bausdavo kaip už giminaičio nužudymą. Vėliau bausmės vis švelnėjo, o po Pirmojo pasaulinio karo pradėta kalbėti apie moters pasirinkimo laisvę.
 1920 m. Rusijoje moteriai buvo suteikta teisė pačiai spręsti, gimdyti ar ne. 1936 m. ši teisė buvo panaikinta, o XX a. šeštajame dešimtmetyje abortai buvo legalizuoti visoje Sovietų Sąjungoje.
 Lietuvoje abortai įstatymu įteisinti 1955 m.
 Didžioji Britanija – pirmoji Vakarų Europos valstybė, 1967 m. legalizavusi abortus. Jos pavyzdžiui pasekė beveik visos Europos valstybės.
 JAV įstatymas, leidžiantis nutraukti nėštumą, įsigaliojo 1973 m.
 Šiandien Europos Sąjungoje abortai draudžiami tik Maltoje, Airijoje ir Lenkijoje.
 Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet visame pasaulyje padaroma apie 50 mln. abortų. Apie 5 mln. nėštumo nutraukimų atliekama Europoje, 7 mln. – Afrikoje, 9 mln. – JAV ir net 25 mln. – Azijos valstybėse. Manoma, kad 22 proc. nėštumų baigiasi abortais.

Box3
Kada abortas leistinas
Kovotojų dėl gyvybės teigimu, nėštumą nutraukti galima tik dviem atvejais: kai motinos gyvybei gresia pavojus ir jeigu moteris buvo išprievartauta. Jų vertinimu, įtariamas vaisiaus apsigimimas – ne priežastis nutraukti nėštumą, nes tai taip pat gyvybė, turinti prigimtinę teisę gyventi.