Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 36 proc. 5–11 klasių mokinių nelanko jokio būrelio.

Nors iš visų būrelių vaikai dažniausiai renkasi sporto treniruotes, tačiau taip laiką leidžiančių mokinių yra tik 25 proc. Dar mažiau vaikų sportuoja namie. O kad moksleivį būtų galima vadinti pakankamai fiziškai aktyviu, jis turėtų per savaitę mankštintis ne mažiau kaip du kartus taip, kad suprakaituotų.
Kad Lietuvos vaikai nepakankamai fiziškai aktyviai gyvena, patvirtina ir faktas, jog vos keli procentai moksleivių yra visiškai sveiki. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro duomenimis, pernai iš 39,9 tūkst. patikrintų vaikų, 38,6 tūkst. turėjo vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų. Dažniausiai skundžiamasi regos, kraujotakos, kvėpavimo, nervų, skeleto ir raumenų sistemų problemomis.
Asociacijos “Sportas visiems” viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė mano, kad vaikus sportuoti pirmiausia paskatina tėvų pavyzdys. Deja, to labiausiai ir trūksta, nes “Eurobarometro” duomenimis, beveik pusė Lietuvos gyventojų niekada nesportuoja. “Pagal naujausias Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas, per savaitę suaugę žmonės turėtų judėti ne mažiau kaip penkis kartus po trisdešimt minučių. Retas lietuvis taip gyvena, o net 70 proc. suomių šią normą įgyvendina”, – teigia Lietuvos kūno kultūros akademijos rektorius prof. Albertas Skurvydas.
Profesoriaus nuomone, Lietuvoje nėra fizinio aktyvumo įgūdžių ir kultūros. “Ją bandyta kurti sovietmečiu, tačiau didysis sportas buvo suplaktas su fiziniu aktyvumu. Reikalauta iš žmogaus rezultatų, o fizinis aktyvumas – tai natūralus kasdienis judėjimas: bėgiojimas, vaikščiojimas, važinėjimas dviračiu, žygiai”, – sako A.Skurvydas.