Lietuvoje, suardžius monopolinę sistemą, palaipsniui pinga atliekų tvarkymas – įmonėms ir gyventojams nebetenka mokėti už kai kurių atliekų surinkimą, o surenkant dalį atliekų už jas netgi pradėti mokėti pinigai. Tokia situacija susiformavo atsiradus sveikai konkurencijai atliekų tvarkymo rinkoje.
Atliekų rinkoje buvusia situacija nepatenkinti didžiausi gamintojai ir importuotojai prieš porą metų susibūrė į Gamintojų ir Importuotojų Asociaciją (GIA), kuri buvo pradžia pradedant griauti įsišaknijusią monopoliją atliekų tvarkymo srityje. Atsiradus konkurencijai, Lietuvos gyventojams atsirado galimybė pasirinkti, o sveika konkurencija privertė mažinti atliekų tvarkymo kainas, dėl ko sumažėjo ir prekių kainos.
Praėjusiais metais pirmą kartą Lietuvoje pradėta supirkinėti senas, panaudotas baterijas. Tuomet GIA ir bendrovės „EMP recycling“, „Ekstara“ bei „Atliekų tvarkymo centras“ pasirašė susitarimą, kuriuo susitaria bendrai veikti tam, kad panaudotos nešiojamosios baterijos būtų superkamos. Tokiomis priemonėmis siekiama žmones įpratinti naudotus galvaninius elementus nemesti į bendras šiukšliadėžes. Iki tol surenkama ir saugiai perdirbama buvo tik keli procentai iš 700 tonų – tiek baterijų kasmet patenka į Lietuvos rinką.
Siekiant išvystyti kuo platesnį elektronikos ir baterijų atliekų surinkimo tinklą, GIA kartu su partneriais organizavo ir įgyvendino projektą „Mes rūšiuojam“ Lietuvos švietimo įstaigose, kur moksleiviai už atliekų rinkimą ir rūšiavimą pagal surinktą kiekį yra apdovanojami įvairiais prizais – knygomis, stalo žaidimais, kelionėmis, bilietais į kiną ir pan. Taip skatinant moksleivius yra formuojami geri įpročiai, o Lietuvos gamta patiria vis mažiau žalos dėl į aplinką patenkančių atliekų. Vien per pusmetį tokiu būdu buvo surinkta šimtai tonų įvairios elektronikos ir baterijų atliekų.
Dar vienas žingsnis – autoservisų veikloje susidarančių atliekų – oro, kuro, tepalo filtrų, alyvų, padangų, - tinkamo surinkimo ir perdirbimo sistemos įgyvendinimas. Susivieniję gamintojai ir importuotojai per du metus pasiekė įspūdingų rezultatų, t.y. ne tik sumažino atliekų tvarkymui skiriamą lėšų kiekį (kurios įskaičiuojamos į prekių kainą), bet ir už tas lėšas suorganizavo ir šių atliekų supirkimą ar nemokamą surinkimą iš autoservisų ir taip sumažino aplinkos taršą. Iki tol veikusią neefektyvią sistemą GIA jau patobulino, tačiau ir toliau bus siekiama dar labiau mažinti taršą.
GIA direktorius Alfredas Skinulis džiaugiasi, kad jų atliekamus darbus vertina ne tik partneriai, bet ir konkurentai, skirdami GIA veiklai nemažai dėmesio žiniasklaidoje.
„Pasisakome už sveiką, normalią konkurenciją, ypač jei ji padeda sumažinti į aplinką patenkančių teršalų kiekį, formuoja gerus rūšiavimo įpročius ir mažina gaminių kainas“, – sako A.Skinulis. Anot jo, sutinkamas pasipriešinimas tik rodo, kad yra einama teisingu keliu.
GIA direktorius dėkoja daugiau nei 500 asociacijos narių, kurių požiūris į aplinkos apsaugą leido sukurti asociaciją, metusią iššūkį sustabarėjusiai Lietuvos atliekų tvarkymo sistemai.
„Padėkos taip pat nusipelno ir mūsų partneriai įvairiose akcijose – Lietuvos savivaldybių asociacija, Policijos departamentas, galiūnas Žydrūnas Savickas ir kiti, kurie patikėjo mūsų idėjomis. Jų bendradarbiavimas leido mums siekti pagrindinio mūsų tikslo – saugoti aplinką nuo taršos, tuo pačiu gyventojams kuo labiau mažinti atliekų tvarkymo kainas“, – tvirtina GIA vadovas.
Šis procesas priklauso ir nuo šiukšliadėžių kiekio aplink. Nes tik taip užtikrinsime, jog visos šiukšlės atsiras atliekų tvarkyme: http://www.miestui.lt/mazoji-architektura/lauko-siuksliadezes