Nuo 1995 m. advokatų šalyje padaugėjo daugiau negu tris kartus. Ar tikrai Lietuvai jau reikia tiek pat advokatų, kiek ir Švedijai?

„Prieš dešimt metų dalyvaudamas Šiaurės ir Baltijos šalių advokatų kontorų vadovų susitikime mačiau duomenis, kad Lietuvoje, vertinant pagal gyventojų skaičių, advokatų yra dvigubai mažiau negu Švedijoje. Tokią statistiką neseniai vėl mačiau, bet šiuo metu advokatų atitinkamam skaičiui Lietuvos gyventojų jau tenka daugiau negu Švedijoje. Per dešimtmetį įvyko dramatiškas šuolis. Advokatų skaičius šalyje yra labai didelis“, – „Veidui“ teigė advokatų kontoros LAWIN vadovaujantysis partneris Rolandas Valiūnas.
Kad Lietuvoje advokatų net ne daug, o jau per daug, nurodo ne vienas šios profesijos atstovas, nors problemą čia labiau įžvelgia mažesnių Vilniuje veikiančių kontorų advokatai. Sostinėje yra susitelkę daugiau nei pusė visų šalies advokatų ir čia jų konkurencija pastarąjį penkmetį tapo itin nuožmi. „Advokatų skaičius jau gerokai per didelis. Tai iškreipė rinką, kainų už paslaugas politiką“, – teigia advokatas Ridas Žemkauskas.
Jo įkurtoje kontoroje Vilniuje dirba tik vienas advokatas – jis pats ir du padėjėjai, tačiau teisininkas neslepia turįs daug stengtis, kad kontora išliktų. „Reikia kovoti dėl išgyvenimo. Pasidomėję rastumėte ne vieną senos kartos advokatą, kuris nebepajėgia net už patalpas susimokėti“, – tvirtina R.Žemkauskas.
Panašios nuomonės ir advokatas Andrejus Tiščenka. „Advokatų per daug, konkurencija didžiulė, darbo neužtenka. Bet pati rinka viską turėtų sureguliuoti“, – viliasi teisininkas.
Advokatas Vytenis Dziegoraitis taip pat linkęs manyti, kad advokatūroje, kaip ir versle, naujus iššūkius smarkiai prasiplėtus advokatų luomui įveiks tik geriausieji, o mažiau kvalifikuoti, klientų pasitikėjimo nesugebėję užsitarnauti advokatai natūraliai atsisijos. „Be to, vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad provincijoje advokatų ir šiandien trūksta“, – pastebi V.Dziegoraitis.

Kas lėmė tokį advokatų skaičiaus šuolį

Apie tokį advokatūros darbuotojų pagausėjimą teisininkai kalba ne veltui: 1995 m. Lietuvoje buvo 490, šiuo metu – jau apie 1900 advokatų. Tiesa, jų nuomonės, daug tai ar mažai, išsiskiria.
Advokato profesija Lietuvoje tebelaikoma prestižine, dažnam teisininkui – tai teisininko karjeros viršūnė, nors Advokatų tarybos pirmininkas doc. dr. Virginijus Leonas Papirtis mano, kad pastaruoju metu advokato profesijos prestižas yra smuktelėjęs.
Labiausiai advokatų gretos plėtėsi pastarąjį dešimtmetį, kartu su ekonomikos pakilimu, kai šalies ūkis sparčiai augo, o sykiu didėjo ir teisinių paslaugų poreikis, ypač verslo srityje. Kita vertus, keletą pastarųjų metų ekonomika ir verslas sunkiai kapanojasi iš krizės, daugybė įmonių bankrutavo, bet advokatų toliau daugėjo, nors ir nuosaikiau.
Taigi susitraukusioje rinkoje advokatų yra ne mažiau nei per ekonomikos pakilimą, tik pajamų pyragas, kurį jie dalijasi, dabar gerokai sumažėjęs, nors turbūt dar ne tiek, kad atsirastų badaujančiųjų.
Pagal tai, kiek turime advokatų, skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų, Lietuva jau iš tiesų susilygino su Švedija, bet panaši padėtis ir Latvijoje bei Estijoje. Be to, nuo labiausiai išsivysčiusių Vakarų valstybių, tokių kaip Vokietija, Lietuva advokatų skaičiumi vis dar smarkiai atsilieka.
Vis dėlto kiek advokatų šiandien reikia Lietuvai, kuri, nors ir yra sparčiai auganti, bet vis dar šliejasi prie neturtingiausių ES valstybių?
Pasak V.L.Papirčio, atsakyti į šį klausimą vargiai įmanoma: „Absoliutūs skaičiai neparodo tikrosios padėties ir nepasako, ar užtenka advokatų, kurių pagrindinė funkcija yra ginti žmogaus teises, ar ne.“ Advokatų esą daugėja dėl objektyvių priežasčių – valstybei vystantis didėja ir teisinių paslaugų poreikis, bet pirmininkas prognozuoja, kad artimiausioje ateityje advokatų skaičius Lietuvoje neturėtų viršyti pustrečio tūkstančio. Maždaug tiek dabar Lietuvoje yra advokatų ir jų padėjėjų kartu sudėjus.
Advokatų tarybos sekretorius Rytis Jokubauskas pastebi, kad ne tik verslui, bet ir visuomenei vis dažniau prireikia profesionalios teisininkų pagalbos. Pasak R.Jokubausko, pamažu daugėja žmonių, kurie net priimdami savo šeimai svarbius finansinius sprendimus (pavyzdžiui, imdami būsto paskolą) konsultuojasi ne tik su bankininku, bet ir su advokatu. „Vakarų valstybėse, į kurias mes stengiamės lygiuotis, įprotis pasitelkti advokatą vykdant tam tikrą savo veiklą dar labiau paplitęs, todėl ir advokatų ten daugiau, – teigia pašnekovas. – Manau, ir Lietuvoje kuo toliau, tuo labiau į advokatą bus kreipiamasi pačiais įvairiausiais klausimais.“

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-7-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.