BFL

Lietuvos aukštosiose mokyklose plačiai paplitę užgaulūs juokeliai apie moteris ir homoseksualus, rodo antradienį pristatyti naujo tyrimo rezultatai.

Tyrimo metu 77 proc. studentų teigia tarp bendramokslių girdintys tokių replikų apie moteris, pašaipas apie homoseksualus sako girdintys 75 proc. studentų.

Užgaulius juokelius apie vyrus aukštosiose mokyklose sako girdintys beveik 67 proc. studentų, apie etninių, rasinių grupių atstovus – 53 proc., vyresnio amžiaus žmones – 51 proc., religinių mažumų atstovus – 43 proc. studentų.

Reprezentatyvioje apklausoje dalyvavę studentai teigia, kad mažiausiai užgaulių juokelių yra laidoma specialiųjų poreikių turinčių asmenų atžvilgiu – tokius juokelius teigė aplinkoje girdintys per 39 proc. respondentų.

“Galbūt toks reprezentatyvus tyrimas neleidžia daryti baigtinių išvadų, bet aš daryčiau prielaidas, kad tokia dinamika, kad būtent lyties pagrindu yra daugiausiai išsakoma patyčių ir juokelių, yra susijusi su tuo, kas mūsų kultūroje yra labai stiprus normatyvinio vyriškumo suvokimas ir vaikinai bandymą įsitvirtini kaip “tikri vyrai” išreiškia agresyvia retorika moterų, homoseksualių vyrų ir kitokių vyrų atžvilgiu”, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Lygių galimybių plėtros centro atstovė Margarita Jankauskaitė.

Apklausus 1074 studentus, daugiau kaip trečdalis jų prisipažino patys laidantys juokelius kurių nors grupių atžvilgiu.

“Nuo 12 iki 50 proc. studentų teigia, kad yra girdėję, jog ir dėstytojai laido pašaipių juokelių įvairių grupių atžvilgiu”, – pastebėjo M.Jankauskaitė.

Apklausą kovo 31 – balandžio 1 dienomis atliko Lietuvos studentų sąjunga su Lygių galimybių plėtros centru, bendradarbiaudami su tyrimų bendrove SIC.

Paklausti, kaip vertina atmosferą savo aukštojoje mokykloje, 59 proc. tyrime dalyvavusių studentų sakė, kad ją vertina teigiamai – kaip saugią, kūrybišką ir priimtiną aplinką.

“Čia kaip su stikline – ar jinai pusiau pilna, ar pusiau tuščia. Aš manyčiau, kad 40 proc. nesaugiai besijaučiančių studentų universitetinėje aplinkoje yra didelis skaičius, kuris verčia manyti, kad nėra padaroma viskas, kad būtų užtikrinta studijų kokybė. Nes jeigu žmogus nesijaučia saugiai ar nesijaučia galįs atsiskleisti, tai jis tikrai neišnaudoja viso savo potencialo, kurį galėtų panaudoti augdamas kaip asmenybė ar kaip būsimas specialistas”, – spaudos konferencijoje svartė M.Jankauskaitė.

Ji taip pat pastebėjo, kad dažnai patyčias pastebintys studentai nevertina jų kaip diskriminacijos.

“Žeminančios aplinkos sukūrimas yra priskiriamas vienai iš diskriminacijos formų. Žeminančių replikų sakymas yra viena iš slopinimo technologijų – jeigu žmogus nuolat gyvena tokioje slopinančioje aplinkoje, tai labai sumažėja galimybės išreikšti save, visavertiškai dalyvauti, nes tu jautiesi nesaugiai”, – pabrėžė už lygias galimybes kovojanti aktyvistė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad tyrime bakalauro ir magistro studijų programų studentai pateikė panašius atsakymus.

“Vadinasi, galima daryti išvadą, kad studijavimas aukštosiose mokyklose niekaip nepaveikia žmogaus vertybinių nuostatų formavimo. Bet, ko gero, nenustembame, nes jeigu niekas nėra daroma, dėstytojai palaiko juokelių laidymo praktiką, tai studentams kaip ir nėra iš kur pasimokyti kitokio bendravimo”, – apgailestavo M.Jankauskaitė.

Lietuvos studentų sąjungos atstovo Vytauto Valentinavičiaus teigimu, tyrimo rezultatus numatoma aptarti su universitetų ir kolegijų administracijų darbuotojais tikintis, kad aukštosios mokyklos imsis veiksmų kovai su diskriminacija. Tarp tokių priemonių jis minėjo užsienio universitetuose matytus specialius komitetus, kur diskriminaciją patiriantis asmuo gali skųstis ir sulaukti pagalbos.

“Iš tiesų aukštosios mokyklos turėtų turėti lygių galimybių politiką, kad vienas ar kitas asmuo, kuris yra diskriminuojamas, turėtų kur kreiptis ir kad į jo problemą pažiūrėtų visu rimtumu”, – sakė jis.