"Veido" archyvas

1. Paskolos. Paskolų portfelio augimas bus nuosaikus, apytikriai atitinkantis šalies BVP augimą. Tai lems griežtesnis bankų reguliavimas ir mažesnis rinkos apetitas paskoloms.

2. Santaupos. Asmeninės žmonių santaupos – priartėjusios prie ES vidurkio (dabartinis ES vidurkis – apie 12 proc. pajamų; Lietuvoje jis kol kas tesiekia 6 proc.).

3. Fondai. Daugiau santaupų – įvairesni jų investavimo instrumentai. Mažesnė pasyvių indėlių dalis, daugiau investuojančiųjų į fondus, dažniausiai mažiau rizikingus.

4. Kapitalas. Labiau išsivysčiusi kapitalo rinka – daugiau įmonių, vietoj bankų paskolos besirenkančių akcijų biržą arba obligacijų platinimą.

5. Rizika. Suaktyvėję rizikos kapitalo žaidėjai: bankams grįžus prie konservatyvesnio skolinimo taisyklių, savo nišą užims privataus kapitalo investuotojai.

6. Investicijos. 2020 m. bus kur kas daugiau investicijų bankininkystės paslaugų – jų prireiks ir kapitalo rinkoje dalyvaujančioms įmonėms, ir santaupas investuojantiems gyventojams.

7. Mokestis. Bus įvestas nekilnojamojo turto mokestis, kuris stabdys spekuliacinius nekilnojamojo turto įsigijimus, neleis pūstis naujam šios rinkos burbului.

8. Bankrotas. Įvestas fizinių asmenų bankroto įstatymas – didesnė skolinimo rizika, tad didės palūkanų normos, ypač suteikiant ilgamečius ir didelius kreditus.

9. Reitingai. Veiks asmeninio kredito reitingo sistema – įrašų joje susikaupė krizei vainikavus milžinišką paskolų augimą; riziką didina ir naujoji asmenų bankroto galimybė.

10. Grynieji. Po 8,5 metų bus gerokai sumažėjusi grynųjų pinigų dalis – tai skatins ir Vyriausybės pastangos kovoti su šešėline ekonomika, ir besiplečianti elektroninės bankininkystės dalis.