Dešimtmetį Europos Sąjungoje pasitinkame neturėdami aiškios ekonomikos strategijos ir krypties. Jei nesugebėsime susitelkti į aiškų tikslą, numatyti prioritetų, ko gero, taip ir liksime tik ES pakeleiviai.

Dabar stovėdami euro prieangyje galime pasidžiaugti, kad mūsų ekonomika pagaliau pasiekė Europos Sąjungos valstybių lygį. Kaip interviu “Veidui” sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas dr. Vitas Vasiliauskas, palyginti su 2007 m., mūsų ekonomika dabar yra stabilios būklės ir kokybiškai kitokia. Tačiau ar to pakanka, kad galėtume augti toliau ir sėkmingai konkuruoti su Vakarų valstybėmis? Tuo labiau kad stabili mūsų ekonomikos būsena – labai laikina ir trapi.
Pirmiausia todėl, kad sparčiai netenkame svarbiausios ekonomikos, o ir pačios valstybės dedamosios – žmonių, arba, kaip pasakytų ekonomistai, žmogiškojo kapitalo. Lietuvoje ši dedamoji jau ne vienus metus traukiasi it Šagrenės oda. Iš Lietuvos kasmet emigruoja apie 30 tūkst. žmonių, miršta maždaug 10 tūkst. žmonių daugiau, nei gimsta. Įvertinus šias tendencijas prognozuojama, kad 2021 m. Lietuva turės tik apie 2,6 mln. gyventojų.
Kaip rodo statistika, labiausiai senka dirbanti, kurianti, mokesčius mokanti darbingo amžiaus (17–64 metų) žmonių grupė. Iki 2021 m. Lietuva neteks apie 250 tūkst. darbingo amžiaus žmonių, o pensininkų tik daugės. Beje, Lietuvos visuomenė ir sensta greičiausiai visoje ES.
Tendencijos nieko gero nežadančios, netgi grėsmingos. Ką darome, kad padėtis keistųsi?
“Turime pirmiausia atsigręžti į regionus ir ten stabdyti emigraciją, nukreipdami valstybės, ES fondų paramos, užsienio investicijas. Būtent investicijų pritraukimas į regionus, kad ten ateitų kapitalas, naujos technologijos, vakarietiška vadyba, kartu ir rinkos, turėtų būti vienas iš valstybės prioritetų, tiek bandant stabdyti emigraciją, tiek apskritai galvojant apie Lietuvos ekonomikos ateitį”, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis ir pasidžiaugia, kad dabartinė valdžia po truputį jau gręžiasi į drastiškai ištuštėjusius Lietuvos regionus.
Jis nebijo būti nepopuliarus ir tvirtina, kad be imigrantų iš trečiųjų šalių Lietuva taip pat neišsivers. Kaip neišsivertė Švedija, Danija, Vokietija ir kitos ES šalys, susidūrusius su provincijos miestelių tuštėjimo problema. Iš pradžių Lietuvai reikėtų bent 50 tūkst. imigrantų.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” (http://prenumerata.veidas.lt/lt/order/magazine?id=17590), pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-16-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.