Kokiais produktais, be didžiausią eksportą dalį sudarančių mineralinio kuro ir trąšų, Lietuvos gamintojai vilioja pasaulio rinkas.

Šiemet į pasaulio politikos ir verslo elito forumą Davose kvietimo vėl nenusipelnė nei Lietuvos prezidentė, nei premjeras, tačiau jį gavo “GetJar” vadovas Ilja Laursas. Tiesa, jis Pasaulio ekonomikos forume pakviestas atstovauti ne Lietuvai, o sau – iškiliam protui, išvedusiam savo įmonę mobiliųjų aplikacijų platinimo srityje į antrą poziciją pasaulyje po “Apple”, pralenkiant tokius vardus, kaip “Nokia” ar “Google”. Žurnalas “Time” pernai “GetJar” priskyrė prie dešimtuko naujų kompanijų, kurios pakeis žmonių gyvenimą, Pasaulio ekonomikos forumas I.Laursui suteikė prestižinį technologijų pionieriaus titulą.

Beje, Davoso pavyzdys tik dar kartą įrodo, kad verslo pasaulyje pirmiausia žiūrima, ką žmogus sugeba, o ne iš kur jis, pirmiausia vertinamas sukurtas produktas, o ne jo kilmės šalis. Teisybės dėlei reikėtų pridurti, kad yra išimčių: kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Azerbaidžane ar Kazachstane, verslas plėtojamas tik su tos šalies, kuri laikoma draugu, atstovais. Bet abiem atvejais norint būti įdomiam pasauliui reikia sukurti arba unikalų, arba labai kokybišką produktą, žinoma, dar ir patrauklios kainos.

Kuo pastaraisiais metais pasaulio rinkas bandė sužavėti Lietuvos įmonės?

Aukštosios technologijos: unikalūs produktai, siaura specializacija

“Idėjų turime daug. Tačiau suvokiau, kad kuo daugiau kažko darai, kuo daugiau išteklių skiri skirtingiems produktams, tuo mažiau gali padaryti, nes kad kažką padarytum itin gerai, reikia į tai labai susikoncentruoti”, – tokios pozicijos laikosi “GetJar” vadovas I.Laursas.

Savo veiklos pradžioje, prieš penkerius metus, “GetJar” ieškojo savo nišos – “pažaidė” ir su videotechnologijomis, ir su komunikacijos technologijomis, ir su žaidimais. Tačiau šiuo metu įmonė visiškai susikoncentravusi tik į mobiliųjų aplikacijų platformą.

Kita Lietuvos IT įmonė – ERP, IT ir vadybos konsultacijų lyderė Baltijos šalyse, savo veiklą plečia nuo Europos iki Vidurio Azijos, turi atstovybes Suomijoje, Baltarusijoje, Kazachstane, Gruzijoje ir Tadžikistane. Didžiausi pasaulio informacinių sistemų gamintojai SAP, “EMC Documentum” ir FICO yra jos partneriai. ERP sukūrė Tadžikistano, Kazachstano muitinės valdymo sistemas. Unikali mūsų šalies specialistų sukurta sistema paremta vadinamojo dirbtinio intelekto principais. Pernai ERP konkurse “Pagaminta Lietuvoje” pelnė geriausios įmonės vardą kategorijoje “Už eksporto augimą”.

Pirmą kartą šioje nominacijoje nugalėjo informacinių technologijų bendrovė. Žinoma, absurdas, kurį apdovanojimų ceremonijoje pripažino ir ūkio ministras Dainius Kreivys, kad Lietuva IT paslaugas jau seniai eksportuoja, mūsų informacinių technologijų specialistai labai vertinami užsienyje, tačiau lig šiol šių paslaugų eksportas nebūdavo net įtraukiamas į bendrą statistiką. Ministras žadėjo bent jau įvesti jų apskaitos metodus.

Tarp IT kompanijų eksporto apimtis pernai labiausiai padidino “Wilibox” ir “Exigen Services Lietuva”. Pastarosios direktorius Tomas Vaičiūnas pasakoja, kad lietuviškajam pasaulinės korporacijos padaliniui, besispecializuojančiam draudimo sistemų kūrimo srityje, savo sukurtu produktu pernai pavyko sudominti tris naujus didelius užsakovus iš Australijos, Naujosios Zelandijos ir Pietų Afrikos, o tai smarkiai padidino įmonės apyvartą. “Programuotojų pasaulyje daug, bet atradus savo nišą ir sukūrus unikalų sprendimą galima išsiskirti iš kitų tiekėjų”, – ir T.Vaičiūnas pabrėžia produkto unikalumo svarbą.

Jis priduria, kad geram vardui pasaulyje įgyti reikia ne vienų metų ir profesionalų kolektyvo. Prieš devynerius metus Lietuvoje pradėjęs veiklą “Exigen” padalinys teturėjo dešimt darbuotojų, dabar – per šimtą. Korporacija stengiasi auginti darbuotojus Lietuvoje, nes įsitikino, kad čia geri IT specialistai. T.Vaičiūnas vienu iš svarbių sėkmės dėmenų laiko tai, kad buvo stipri pradinė komanda, jau turinti darbo su užsienio kompanijomis patirties.

Visų pirmaujančių IT kompanijų vadovai pabrėžia, kaip svarbu kvalifikuoti ir motyvuoti darbuotojai, nes šioje srityje svarbiausia – intelektas. Štai prieniškiai broliai 27-erių Saulius ir 22-ejų Aidas Dailidės pagarsėjo ir praturtėjo sukūrę “Macintosh” kompiuteriams paveikslėlių ir nuotraukų redagavimo programą “Pixelmator”, kuri per 20 dienų naujoje “Apple” programų parduotuvėje uždirbo milijoną JAV dolerių.

O pasaulyje pripažinta Lietuvos bendrovė “Ekspla” jau šiemet iš JAV parsivežė lazerių srities Nobelio apdovanojimais vadinamą “Prism Awards for Photonics Innovation” apdovanojimą geriausio metų lazerio, skirto moksliniams bandymams, kategorijoje. Lietuvių mokslininkų dešimt metų kurtą pirmą pasaulyje kilohercinį derinamojo bangos ilgio lazerį, leidžiantį atlikti mokslinius tyrimus greičiau ir gauti tikslesnių rezultatų, jau įsigijo tyrimų centrai JAV, Japonijoje, Šveicarijoje, Pietų Korėjoje. Lazerį galima panaudoti ne tik mokslo tyrimams, bet ir pramonėje įvairiems procesams išbandyti.

Septyniolika metų veikianti “Ekspla” kuria bei gamina lazerines sistemas ir susijusią įrangą, užima daugiau kaip pusę pasaulinės mokslinių pikosekundinių lazerių rinkos, vienintelė pasaulyje gamina SFG spektrometrus, skirtus medžiagų paviršiui tirti. Tarp įmonės klientų – garsiausi pasaulio universitetai, Japonijos “Hitachi” ir “Mitsubishi” tyrimų centrai, IBM, NASA, JAV karinio laivyno ir JAV karinių oro pajėgų tyrimų centrai, CERN’as, Rezerfordo tyrimų laboratorija, Japonijos ir Izraelio branduolinių tyrimų centrai.

Krizės metai buvo sėkmingi ir UAB “Šviesos konversija”, toliau sėkmingai didinančiai PHAROS serijos lazerių pardavimą eksporto rinkose. Šis gaminys jų apyvartą išaugino apie 30 proc. Mokslinės gamybinės firmos “Šviesos konversija” produktai kai kuriose nišose pasaulyje užima net 90 proc. “Kai kurie mūsų produktai, pavyzdžiui, optinis stiprintuvas “Topas”, jau yra tapę industrijos standartais”, – didžiuojasi firmos direktoriaus pavaduotojas Donatas Podėnas.
Pagrindiniai “Šviesos konversijos” platintojai – JAV, Japonija, Vokietija, Didžioji Britanija. Pernai atsirado ir naujų adresų – Meksika ir Belgija.

Lietuviškas maistas pasauliui skanus

Žinoma, kol kas “protingų” produktų gamintojai eksporto apimtimis negali lygintis su tradicinių pramonės šakų įmonėmis. Pats žinomiausias pasaulyje lietuviškas prekės ženklas “Viči” priklauso maisto pramonės atstovams. “Vičiūnų” įmonių grupės produktų galima nusipirkti ne tik “Lidl”, “Tesco”, “Metro” ir kituose Vakarų Europos prekybos tinkluose, bet net tokiose egzotiškose šalyse, kaip Libanas ar Marokas. Tolimiausias taškas, kuriame galima rasti “Viči” produktų, – Rusijos Tolimieji Rytai.

Šiuo metu “Vičiūnai” bando įžengti į Brazilijos rinką ir net į ten veikiantį amerikiečių mažmeninės prekybos milžiną “Wal-Mart”. “Vičiūnams” gerai sekasi ir Ispanijoje, kur per mėnesį bendrovė parduoda apie 500 t savo produkcijos. Ispanijos rinka pagal žuvies ir jos produktų suvartojimą yra maždaug 80 kartų didesnė nei Lietuvos, tad čia “Vičiūnai” įsigijo fabriką, kuriame spalį jau pradėta gamyba.

AB Kaišiadorių paukštynas eksporto apimtis pernai padidino beveik 37 proc., o savo produkcijai rado naujų rinkų – Austriją, Angliją, Švediją. “Žemaitijos pieno”, vienos didžiausių ir moderniausių Lietuvos pieno perdirbimo ir pieno produktų gamybos bendrovių, savo istoriją skaičiuojančios nuo 1924 m., eksporto apimtys pernai išaugo 13 proc. Šios įmonės produkciją mielai valgo Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Anglijos, Airijos, Italijos, Vokietijos, Kroatijos, Lenkijos, Norvegijos, Bulgarijos, JAV gyventojai.

Tekstilininkai gundo kokybe ir naujovėmis

Lietuvos tekstilės įmonės – kai kurių technologijų novatorės pasaulyje. Pavyzdžiui, “Garlita” paprastą tekstilės gaminį – megztinį pavertė aukštosios technologijos gaminiu. Įmonė atspariais radiacijai, vabzdžiams, peilio ašmenims megztiniais ir kitais gaminiais jau kelerius metus stebina užsakovus. Vieni jų – NATO kariai. Lietuviška bendrovė bendradarbiauja su lietuvių, austrų, šveicarų ir danų mokslininkais, o jų sukurtą technologiją perkelia į gamybą.

“Omniteksas” pirmas pritaikė pieno pluoštą gaminti drabužiams, kurie labai tinka alergiškiems žmonėms, net kūdikiams.

Daugiau nei 80 metų trikotažo produktų gamybos patirtį turinti įmonė 80 proc. visos produkcijos eksportuoja į Švediją, Suomiją, Olandiją, Vokietiją, Prancūziją, bando įsitvirtinti Rusijos rinkoje. “Omniteksas” pernai eksportą padidino 24 proc., o palyginti su 2007 m. – net 85 proc. Jau veikia “Omnitekso” gamybos padalinys Uzbekistane.

“Lietuvoje paliksime produktų kūrimą, protą ir idėjas, logistiką. Tačiau jau senokai ieškojome pagalbinės vietos, kurioje galėtume pigiau gaminti produkciją”, – planais su “Veidu” dalijosi įmonės vadovė Audronė Pocienė.

Patalynės gamintojų “Decoflux” prekės ženklo plėtrą užsienio rinkose lėmė kryptingas prekės vertės kūrimas, išlaikant aukštą produkto kokybę ir skoningus spalvų bei raštų derinius. Pasitikėjimo savo kolekcijų patrauklumu užsienio rinkose pridėjo ir dalyvavimas keliose tarptautinėse parodose.

O kojinių gamybos įmonei “Dana ir Ko” eksporto apimtis didinti padeda ir kitų šalių moterų pamėgtos didelio elastingumo pėdkelnės bei tamprės.

Norvegijos mediniai tiltai – lietuviški

Beveik sensacija Norvegijoje pernai tapo tiltų statybos srityje įsitvirtinęs lietuviškas “Jūrės medis”, nukonkuravęs vietos gamintojus. Įmonė, viena didžiausių klijuotos medienos konstrukcijų gamintojų Baltijos šalyse, anksčiau eksportavo ir į Norvegiją, bet laimėti konkursą tiekti savo produkciją tiltus tiesiančiam rangovui Norvegijoje pavyko pirmą kartą. “Jūrės medžio” vykdomasis direktorius Donatas Veinšreideris pasakoja, kad jie dalyvavo ne viename konkurse, kol išsiaiškino galimas savo pozicijas šioje rinkoje, užtat dabar džiaugiasi šiemet pasirašyta nauja sutartimi jau dėl penkto Norvegijos medinio tilto.

“Jūrės medžio” vadovas sako, kad didžioji dalis jų įmonės produkcijos visuomet keliavo į užsienį, tik per nekilnojamojo turto burbulo pūtimo metus proporcijos buvo pakitusios. Bet dabar įmonė grįžo į senas vėžes ir eksportuoja vėl apie 80 proc. produkcijos. “Per daugelį metų esame išsikovoję gerą vardą, kaip kokybiškos produkcijos gamintojai, išlaikantys tinkamą kainos ir kokybės santykį”, – sėkmės priežastį nurodo D.Veinšreideris. O nišų lietuviškos medienos gaminiams pasaulyje, jo nuomone, dar tikrai yra.

Štai “Jūrės medis” užpernai įsteigė antrinę įmonę “JM Haus”. Joje namus iš klijuoto tašo gamina vos dešimties žmonių kolektyvas, bet jie jau turi klientų tokiose egzotiškose rinkose, kaip Japonijos, Pietų Korėjos, Kataro. Vis dėlto sėkmė pati neateina: D.Veinšreideris pasakoja, kad užsakovų iš Pietų Korėjos įgijo tik po pusantrų metų nuoseklaus darbo.

Sėkmė lydi atkakliuosius

Tarp metų eksporto lyderių buvo ir viena didžiausių Lietuvoje logistikos bendrovių “Schenker”, priklausanti Europos transporto milžinei “DB Schenker” grupei. Bendrovės eksporto apimtys vien į naujas rinkas padidėjo apie keturis kartus.

Bet sėkmė nenukrito iš dangaus. “Schenker” vykdomasis direktorius Edmundas Daukantas “Veidui” pasakojo, kad dar 2006 m. ėmėsi rengti technologijas būsimam prekių eksportui iš Lietuvos, o valstybėje garsiai apie tai pradėta kalbėti tik per krizę. “Tada prekės masiškai keliavo į vartojimo manijos apimtą Lietuvą. Mes sakėme, kad vieną gražią dieną žmonės liausis pirkti įvežamus baldus, šaldytuvus, ir ateis laikas, kai teks išvežti tai, ką turime tinkamo parduoti. Taip ir atsitiko”, – primena E.Daukantas, galintis džiaugtis, kad 2010-ieji buvo vieni geriausių per 13 bendrovės gyvavimo metų.

Geri metai buvo ir “Lietkabeliui”. Instaliacinių laidų ir kabelių gamintojas ir kabelių pynių, skirtų automobilių pramonei, surinkėjas eksporto apimtis pernai padidino apie pusantro karto, atnaujintas eksportas į Norvegiją, Didžiąją Britaniją ir Airiją. “Nesivaikėme pigiausio varianto, stengėmės išgyventi mažiausia kaina, bet aukščiausia kokybe.

Šiemet planuojame modernizuoti gamybą, didinti gamybos apimtį 20 proc. ir dar dairytis ne vien po Europos šalis, bet ir plačiau”, – planus atskleidžia “Lietkabelio” generalinis diektorius Sigitas Gailiūnas.

O lietuviško kapitalo bendrovė “Arginta” per beveik 20 metų išaugo į didžiulę, rinkoje pirmaujančią įmonę, kuri suvirinimą pavertė precizišku chirurginiu darbu. 99 proc. metalo apdirbimo sektoriaus produkcijos “Arginta” eksportuoja.

Svarbiausia – kokybė, o ne kilmės šalis

Greitos sėkmės nesivaikė ir “BIOK laboratorija” – viena didžiausių kosmetikos gamintojų Baltijos šalyse, gaminanti kosmetiką su “Rasa”, “Aras”, “Margarita” ir “Thai” prekės ženklais. Trejus metus “BIOK laboratorija” ruošėsi eksportui – tobulino produktus, kūrė naujas receptūras, sukūrė tinklalapį keturiomis kalbomis, priėmė naujų eksporto srities darbuotojų, parengė rinkodarinės medžiagos, dalyvavo tarptautinėse parodose. Tai leido daryti ir gauta ES parama. Ir štai vien per 2010-uosius su savo prekės ženklu “BIOK laboratorija” savo produkciją pristatė Švedijos, Danijos, Portugalijos, Belgijos, Italijos, Serbijos klientams. Įmonės kosmetika jau įsitvirtino Gruzijoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, JAV.

“Formulė paprasta: visų pirma turi būti geras produktas – arba labai efektyvus, arba madingas, arba, pavyzdžiui, ekologiškas. Pavyzdžiui, mūsų ekologiška kosmetika yra tai, ko ieško skandinavai. Pakuotė ar reklama gali paskatinti pirkti pirmą kartą, tačiau mes pasirinkome ilgesnį, bet patikimesnį kelią”, – pasakoja “BIOK laboratorijos” direktorius Linas Čereška. Ir nors Lietuva kosmetikos pramonėje kol kas nėra išskirtinė, jo pastebėjimu, sėkmę lemia produktas, o ne jo kilmės šalis.

Vis dėlto kai kuriuose regionuose lemia ir tai. Lietuvos ambasadorius Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui Kęstutis Kudzmanas sako, kad šių ir aplinkinių šalių rinkose labai svarbus politinis požiūris. “Čia žmonės daro verslą su šalimis, kurias laiko draugais. O su tomis, su kuriomis yra kokių konfliktinių situacijų, gerų prekybinių santykių nematysime”, – politinio fono svarbą, vadinasi, ir ambasadų vaidmenį, pabrėžia K.Kudzmanas.

O jo nuopelnai stengiantis atverti mūsų verslui šias patrauklias, nors ir rizikingas rinkas pernai įvertinti Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos teikiamu Eksporto prizu už sudarytas palankias eksporto plėtros sąlygas. K.Kudzmanas – tarp nominantų ir Lietuvos verslo konfederacijos kovą pasibaigsiančiuose verslo ambasadoriaus rinkimuose.

Eksporto struktūra keičiasi į gera

Lietuvos eksportas pernai tikrai džiugino: jo apimtys beveik priartėjo prie rekordinių 2008-ųjų lygio, o nuo spalio net gerokai viršijo prieš dvejus metus pasiektus skaičius. “Gera žinia ir ta, kad keitėsi eksporto struktūra pagal sektorius: mažėjo mineralinio kuro, trąšų, eksporto sektoriai, priklausomi nuo mūsų eksportuojamų žaliavų iš Rytų kaimynų, taip pat transporto priemonių eksportas, kurio didelė dalis – perpardavimas. O didėjo plastikų, medienos, farmacijos, popieriaus, maisto produktų dalis. Kintanti Lietuvos eksporto struktūra leidžia jaustis užtikrinčiau, nes tampame ne tik priklausomi nuo “Mažeikių naftos” ir poros trąšų gamintojų”, – džiaugiasi “Eksportuojančiosios Lietuvos” direktorius Paulius Lukauskas.

Beje, visus rodiklius jis lygina ne su nuosmukio 2009-aisiais, o su ekonominio pakilimo 2008-aisiais rodikliais.

P.Lukauskas giria Lietuvos įmones pasinaudojus krizės situacija, kai pirkėjai ieškojo patrauklesnio kainos bei kokybės santykio ir naujų verslo partnerių. O rezervų dar likę daug.

Jei lyginsime pieškrizinius 2007-uosius ir 2010-uosius, eksportas Lietuvoje didėjo 25,6 proc., Latvijoje – 15,5 poc., o Estijoje – 9 proc.