2010-uosius galima laikyti sėkmingų Lietuvos elektros energijos ūkio permainų pradžia.

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo skandalai ir fiasko pasibaigusios strateginio investuotojo į naująją Lietuvos atominę jėgainę Visagine paieškos pasiglemžia visą dėmesį ir sukuria įspūdį, kad esame visiškai savo svarbiausių ūkio sričių nesugebantys susitvarkyti nevykėliai. Tačiau iš tiesų šiemet Lietuvos elektros ūkyje būta ir labai sėkmingų permainų: pirmieji Baltijos šalyse – taip taip, anksčiau net ir už estus – ir labai sklandžiai paleidome laisvos prekybos elektros biržą; pasistatėme Bitėnų elektros skirstyklą, todėl pagaliau turime autonomišką elektros tiekimo sistemą; pagal ES standartus baigiama galutinai atskirti elektros gamintojus, perdavėjus ir skirstytojus.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas – žmogus, kuriam neduota žibėti iškalba ir užburti klausytojus savo žavesiu. Jo kuruojama sritis – daugybės per visą nepriklausomybės dvidešimtmemtį energetikoje susipynusių interesų raizgalynė, visiškai netrokštanti jokių pertvarkų. O procesai čia – lėti ir stringantys tiek dėl politinių derinimų, tiek dėl finansavimo trūkumo. Todėl norint, ministrą galima labai lengvai pavaizduoti sudėtingos energetikos sistemos neperpratusiu ir dėl to nieko nesugebančiu padaryti keistuoliu. Tačiau procesus iš vidaus matantys žmonės jį vadina Don Kichotu, užsibrėžusiu iš tiesų diversifikuoti Lietuvos energetikos šaltinius ir sumažinti priklausomybę nuo Rusijos. Jo ištikimiausias pagalbininkas – viceministras Romas Švedas, darbu ir darbštumu garsėjantis buvęs diplomatas, Briuselyje koordinavęs Lietuvos infrastruktūrinius projektus ir iš ten parsivežęs tik vienos – europietiškos Lietuvos energetikos krypties viziją.
Nepaisant nuolatinės oponentų kritikos, šis duetas gali džiaugtis dviem simbolinėmis 2010 m. išskirtinėmis datomis: sausio 1 d., kai pradėjo veikti elektros prekybos birža, ir gruodžio 31 d., kai bus baigta Bitėnų elektros stotis pasienyje su Kaliningradu.

Birža viršijo lūkesčius
Lietuvos elektros biržos “BaltPool” pirmųjų metų veiklos rezultatai yra geresni nei buvo prognozuota. Planuota, kad per šią rinkos pasiūlos ir paklausos balansą fiksuojančią platformą bus parduodama maždaug pusė visos Lietuvoje sunaudojamos elektros energijos, tačiau šis skaičius pasiekė jau 70 proc.
“Tai liudija elektrą perkančių ir parduodančių rinkos dalyvių pasitikėjimą naująja sistema. Metų pradžioje per biržą buvo parduodama apie 40 proc. visos elektros energijos, bet kas mėnesį vis daugiau įmonių rinkdavosi ne tiesioginius sandorius su elektros pardavėjais, bet ieškodavo jos biržoje”, – džiaugiasi “BaltPool” generalinė direktorė Lina Skrabutėnaitė. Šiuo metu elektros biržos sąraše yra užsiregistravę 26 dalyviai, 20 jų prekiauja aktyviai – tai visos elektrą Lietuvoje gaminančios elektrinės, ją importuojančios įmonės ir daugiausiai elektros energijos sunaudojantys Lietuvos ūkio subjektai – “Achema”, “ORLEN Lietuva”, “Akmenės cementas” ir kt.
Vidutinė metinė elektros biržos kaina labai artima 16 ct/kWh – tai yra už tiek valstybė superka elektros energiją iš ją generuojančių Lietuvos elektrinių. Metinį kainos vidurkį labai pablogino metų pabaiga, kai pabrangus elektros energijai užsienyje, jos kaina Lietuvos biržoje kai kuriais periodais jau viršydavo net 20 ct/kWh lygį. Užtat iki metų vidurio biržos pirkėjai galėjo džiaugtis nuo 12,7 ct/kWh prasidedančiomis elektros energijos kainomis.

Nebereikia Kaliningrado
Bitėnų elektros skirstyklos statybos, specialistų vadinamos lietuviško elektros tinklo užžiedinimu, pasienyje su Kaliningrado sritimi bus baigtos paskutinę šių metų dieną. Skirstykla reikalinga tam, kad Vakarų Lietuvos vartotojai elektrą gautų mūsų šalyje esančiais tinklais – iki šiol elektros linijos ties Bitėnais iš Lietuvos driekėsi į Kaliningrado sritį, o iš ten – į Lietuvą.
“Tai pirmas ir labai svarbus projektas, kuris leis sujungti Lietuvos tinklus į savarankišką sistemą. Kitąmet mūsų energetinė sistema bus nepriklausoma nuo bet kokių veiksnių Kalingrado srityje. Tai labai smarkiai sustiprins mūsų energetinį saugumą”, – įsitikinęs energetikos ministras A.Sekmokas.
Kaip šią žinią sutiko Rusija, su kuria Liertuva dabar varžosi, kuri iš jųdviejų statys, ketindama eksportuoti elektros energiją į Vakarus, naują atominę elektrinę? “Nežinau, ar rusus tai supykdė. Mūsų autonominė sistema yra tik mūsų reikalas, neturime jo derinti su kaimynais. Mes tik informavome Kaliningrado sritį, kai vieną naktį dėl stoties prijungimo darbų teko nutraukti elektros tiekimą į šia sritį, ir viskas”, – “Veidui” sakė A.Sekmokas.