Tenka konstatuoti, kad mūsų valstybės vystymosi ir tolesnio modernizavimosi kliūtis šiandien pirmiausia yra atsilikęs ir korumpuotas šalies elitas.

Praėjusią savaitę Europa šventė didžiojo rašytojo, žurnalisto, eseisto ir filosofo Albert’o Camus 100 metų gimimo jubiliejų. Šalia garsiojo eseisto buvo minima ir jo pagrindinio to meto oponento Jeano Paulio Sartre’o pavardė. Šie du asmenys, abu Nobelio

literatūros premijos laureatai, po Antrojo pasaulinio karo formavo pagrindines europiečių filosofinių pažiūrų kryptis. Pirmasis kalbėjo apie pagarbą žmogui, kitas būrė prancūzų intelektualus, kurie žavėjosi Sovietų Sąjungoje sukurtu socializmu ir žmogaus pajungimu neva išganingų idėjų sistemai.

Kurios idėjos padėjo Europos tautoms sukurti gerovės valstybes, spėlioti nereikia. O Lietuvoje mes vis dar tebeieškome atsakymo į klausimą, kodėl sugebėjome susikurti tik mus netenkinančią politinę, ekonominę bei socialinę aplinką ir kas mums padės įveikti A.Camus aprašytus „Maro“ padarinius.

Lietuvoje ir praėjus 23 nepriklausomybės metams politikams, šalies elitui vis dar trūksta elementarių gebėjimų veikti legaliai ir efektyviai, kuriant šalies piliečių politinę, ekonominę, socialinę gerovę. Galima drąsiai teigti, kad mūsų valstybės vystymosi ir tolesnio modernizavimosi kliūtis šiandien pirmiausia yra atsilikęs ir korumpuotas šalies elitas.

Vien praėjusią savaitę Lietuvos politikai du kartus gavo per nosį nuo dviejų aukštųjų teismų. Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė nutarimą, kad Andriaus Kubiliaus Vyriausybės 2009 m. nutarimu patvirtinta Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo programa prieštarauja Konstitucijai. Restruktūrizavimo programa buvo patvirtinta prieštaraujant tuo metu galiojantiems įstatymams. Dar kartą pripažinta, kad Vyriausybė nesilaikė konstitucinio reikalavimo paisyti teisės aktų hierarchijos, todėl buvo pažeisti konstitucinės teisinės valstybės, valdžių padalijimo principai.

Tą pačią savaitę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą, pagal kurį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) turės sumokėti verslininkams, ruošusiems bandomosios nacionalinio lygmens e. sveikatos informacinės sistemos sukūrimą ir diegimą, 2,3 mln. litų, nors sistema neįdiegta ir neveikia. LAT nustatė, kad SAM sabotavo šios visiems Lietuvos piliečiams būtinos sistemos kūrimą ir diegimą: „Atsakovas, pažeisdamas sutartį, neorganizavo darbinių susitikimų, nesprendė sutarties darbų rezultatų aprobavimo, pasirengimo diegimui, nepasirašė prekių (paslaugų) perdavimo-priėmimo aktų, neatvykdavo į darbinius susitikimus su ieškovu, nebuvo sprendžiami būtini organizaciniai sutarties darbo rezultatų aprobavimo, parengimo diegimui klausimai.”

Šie du praėjusios savaitės antausiai politikams yra tik menka dalis visų teismų kirčių nekompetentingam, atsilikusiam, provincialiam šalies politikos ir valdininkijos elitui. Algirdas Brazauskas privatizavo valstybines įmones pažeisdamas įstatymus ir Konstituciją, Seimas savo sprendimais per sunkmetį mažino pensijas ir valstybės tarnautojų atlyginimus taip pat pažeisdamas Konstituciją.

Matyt, savikritiškai reaguodamas į savo vadovaujamos Vyriausybės padarytas klaidas Seimo opozicijos lyderis A.Kubilius suskubo priimti įstatymą, kuris turėtų iš esmės padidinti Lietuvos valstybės politinio ir valdininkijos elito gebėjimus. A.Kubilius parengė ir visuomenei pristatė Lietuvos modernėjimui reikalingų modernios lyderystės telkimo programų įgyvendinimo iki 2030 m. įstatymo projektą. Šiuo įstatymu bus siekiama paspartinti Seimo patvirtintos Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ įgyvendinimą.

Pagal naują įstatymą kasmet bus suteikiama 300 naujų stipendijų gabiausiems Lietuvos abiturientams, išvykstantiems studijuoti į geriausius pasaulio universitetus, 100 naujų stipendijų gabiausiems Lietuvos doktorantams, išvykstantiems studijuoti į geriausius pasaulio universitetus, bus įsteigta 50 nacionalinių profesūros stipendijų, kurios suteiktų galimybę Lietuvos aukštosioms mokykloms valstybei svarbiose srityse įsteigti specialiąsias profesūros vietas, į kurias ne mažesniam kaip penkerių metų laikotarpiui dėstyti būtų kviečiami geriausių pasaulio universitetų profesoriai. Turėtų būti parengta ir nacionalinė universitetų konkurencingumo stiprinimo programa, kuri turi numatyti papildomų resursų suteikimą dviem stipriausiems Lietuvos universitetams, jiems keliant uždavinį iki 2020 m. įsitvirtinti tarp geriausių Šiaurės-Baltijos regiono universitetų. Turėtų būti stiprinama ir nacionalinė universitetų konkurencingumo didinimo programa.

Tikrai optimistiškai Lietuvos valstybės ateities atžvilgiu nuteikia tai, jog yra politikų, kurie bando mąstyti sistemiškai, pripažindami, kad dabartinis šalies elitas, nors ir sugebėjo įtvirtinti Lietuvos valstybingumą, susimovė kurdamas gerovės valstybę. Iš šalies bėga piliečiai, politikoje nuolat daugėja idiotų ir kretinų, valdininkija nuolat pagaunama vagianti, dideli nacionaliniai projektai žlunga, ES lėšos grobstomos milžiniškais mastais. Visuomenė nuolat audrinama įvairiais menko turinio skandalėliais, kurie užima pagrindinę vietą viešojoje informacinėje erdvėje. Svarbiausios šalies problemos nebesulaukia rimto ir nuoseklaus dėmesio.

Bet ar tikrai keli šimtai Vakaruose išlavintų jaunuolių ir intelektualų yra ta vienintelė priemonė, kuri gali padėti Lietuvai išbristi iš nepasitenkinimo savo valstybe padėties? Jaunimo švietimas Vakaruose yra labiau XIX–XX a. pradžios sprendimai, padėję žemdirbių krašto tautai pastatyti savo priešakyje žmones, kurie yra raštingi ir išprusę. Šiandien mes tokių žmonių turime šimtus tūkstančių, bet dauguma jų įstrigę romantizuotoje praeityje, kurioje nepavyksta aptikti jokios krypties į ateitį. Nei jų žinių, nei elgesio modeliai mums nepadeda sukurti konkurencingos pasaulyje valstybės.

Mes prarandame žmones, o skaudžiausia dėl jaunimo emigracijos. Labi mažai turime to, ko mums labiausiai trūksta, – globalioje rinkoje galinčio veikti verslo, taip pat padorios ir kompetentingos valdininkijos, išmintingų bei vakarietiškos orientacijos politikų.

Ir genialiojo rašytojo A.Camus „Maro“ herojai kankinosi ir mirė laukdami išganingo serumo iš „Centro“ siuntos. Viltis kone mirė kartu su paskutiniais gyventojais, kurie nusprendė nebelaukti ir patys, savo jėgomis gelbėtis nuo maro. Tad ir Lietuvos elitui reikia imtis realistinio plano. Suvokti, kodėl kurdami gerovės valstybę daugelyje sričių susimovėme, ir bandyti ieškoti naujų kelių į valstybės išlikimą.