„Veidas“ jau aštuntą kartą skelbia Lietuvos elito – įtakingiausių šalies žmonių sąrašą.

Jau aštuntą kartą „Veidas“ imasi misijos įvardyti ir iš arčiau pažvelgti į asmenis, kurie turi daugiausiai įtakos mūsų valstybės raidai ir nuo kurių veiklos iš esmės priklausys, kokią Lietuvą regėsime ateityje.
Kad išsiaiškintume, kokius žmones šiandien galime laikyti Lietuvos valstybės elitu, pasitelkėme į pagalbą tuos, kurie, ko gero, turi daugiausiai informacijos apie svarbiausius valstybės ir visuomenės gyvenime vykstančius procesus, kaip ir apie lemiamą vaidmenį juose atliekančius veikėjus. Šiemet įtakingiausių Lietuvos žmonių sąrašą sudarėme remdamiesi „Veido“ apklausoje dalyvavusių Seimo narių, ministrų ir viceministrų, savivaldybių merų bei aukščiausio rango valstybės tarnautojų vertinimais.
Pirmą kartą šis tyrimas buvo atliktas tokia didele apimtimi: pasitelkę ekspertus įtakingiausius lietuvius pirmąsyk surikiavome net pagal septynias kategorijas. Tad šiemet „Veidas“ pirmą kartą skelbia įtakingiausius lietuvius politikos, verslo, teisės, valstybės tarnybos, švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos bei religijos, žiniasklaidos ir visuomenės srityse.
Iš karto norime atkreipti dėmesį, kad nei į absoliučią tiesą, nei į moksliniam tyrimui prilygstantį vertinimą šiuo projektu nepretenduojame. Negalima paneigti ir to, kad dalis žmonių, kurie iš tiesų yra labai įtakingi ir svarbūs valstybės raidai, nei į šį, nei į kitus panašius reitingus nepatenka. O nepatenka todėl, kad veikia per kitus asmenis (tuos, kurie sąraše užima pirmas pozicijas) ir todėl daugumai paprasčiausiai nėra žinomi.
Vis dėlto iš šio sąrašo galima susidaryti gana išsamų vaizdą apie tai, ką šiandien galime vadinti tikruoju mūsų valstybės elitu.
Taigi koks jis, šių dienų Lietuvos elitas?

Kas yra elitas ir kaip pasireiškia jo galia

Teorijų, kas yra elitas, esama įvairių. Mokslininkai ir sociologai tikina, kad vieno apibrėžimo net ir nėra. Pačiu bendriausiu požiūriu elitu laikomi asmenys, turintys daugiausiai galios visuomenėje.
Žiūrint siaurąja prasme, elitas – tai politikai, nors iš tiesų prie elito gali būti priskiriami praktiškai visi žmonės, turintys vienokios ar kitokios galios visuomenėje: tie, nuo kurių veiklos bei priimamų sprendimų priklauso visuomenės gyvenimas. Kitaip tariant, tai nedidelė saujelė žmonių, kuriems nuo visų kitų gyventojų yra perduota pareiga ir atsakomybė priimti visą valstybės gyvenimą tvarkančius sprendimus.
Kaip pastebi sociologė, viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ direktorė Rasa Ališauskienė, pas mus elitas dažnai suprantamas ne sociologine, bet buitine prasme – elitu laikomi žmonės, kurie dalyvauja žurnalų aprašomuose vakarėliuose ir pan., nors iš tiesų tai joks elitas, nes nuo tų žmonių sprendimų bei veiklos visuomenės gyvenimas kaip tik ir nepriklauso.
Kaip šių dienų visuomenėje pasireiškia įtaka arba galia? Pasak R.Ališauskienės, galios reiškimo būdai taip pat gali būti skirtingi: vieni elito atstovai patys arba su savo aplinkos žmonėmis priima sprendimus, turinčius didelį poveikį mūsų visų gyvenimui, o kiti nepriima visai jokių sprendimų, užtat daro labai reikšmingą, nors viešumoje ir nematomą įtaką juos priimantiems.
„Įprasta manyti, kad didžiausią įtaką turi politikai, nes jie ir užima pozicijas, nuo kurių priklauso labai svarbūs sprendimai. Politikų įtaka iš tiesų didelė, bet čia galima kelti klausimą, kas daro įtaką patiems politikams. Pavyzdžiui, verslininkai ar teisininkai galbūt turi dar daugiau galios, nei atrodo, tik jos nematyti. Valstybės tarnautojai taip pat daro didelę įtaką politikams, kaip ir įvairūs patarėjai. Būtent pagal patarėjų premjerui ar kitiems politikams pateikiamą nuomonę neretai ir priimami sprendimai, bet mes apie tai nieko nežinome, nes tie žmonės nesirodo viešojoje erdvėje. Kitas pavyzdys – saugumo pažymos, iš kur išeinančios analizės, pasiūlymai daro labai didelę įtaką, bet pavardžių mes nežinome. Kartais politinio elito atstovas yra tarsi garsiakalbis, perduodantis kažkieno kito suformuotą sprendimą ar mintis“, – aiškina R.Ališauskienė.
Filosofai nuo seno kėlė klausimą, kas kuria valstybę: elitas ar darbo liaudis. Ko gero, vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą nėra, nes į valstybę savo indėlį įneša tiek vieni, tiek kiti.
Galios centrai, kaip rodo istorinė patirtis, kai kuriais atvejais taip pat ima ir pasikeičia. Tarkime, būna laikotarpių, kai lemiamą vaidmenį valstybės raidos procese kuriam laikui įgyja būtent didesnė visuomenės dalis, o ne elitas. Pasak R.Ališauskienės, vienu tokių etapų, kai tautos balsas Lietuvoje buvo įgijęs didesnį svorį, galima vadinti Sovietų Sąjungos subyrėjimą ir Sąjūdžio bangą. Tačiau tokie laikotarpiai paprastai netrunka ilgai – iki susidaro naujas elitas, ir tada jau jo balsas tampa lemiamas.
Viena aišku, jog pasikapstę istorijoje rastume ne vieną pavyzdį apie revoliucijas, kildavusias dėl to, kad valdantysis elitas pernelyg atitrūkdavo nuo vadinamosios masės – įtakos jų sprendimams neturinčios tautos. Tai pasibaigdavo kraujo praliejimu ir net galvų kapojimu.

Pareigos svarbu, bet asmenybė – svarbiau

Kai siekiama nustatyti, kokius asmenis galima priskirti prie elito, dažniausiai remiamasi trimis pagrindiniais kriterijais. Pirmasis kriterijus yra asmens einamos pareigos, susijusios su svarbių sprendimų priėmimu (todėl prezidentas, premjeras, ministrai ar Seimo vadovai jau vien dėl einamų pareigų laikomi įtakingais), antrasis – asmenų reputacijos analizė ir trečiasis – atskirų valstybei svarbių sprendimų ištyrimas nustatant, kokie asmenys turėjo daugiausiai įtakos formuluojant galutinius sprendimus.
Komentuodama „Veido“ sudarytą elito sąrašą R.Ališauskienė pastebėjo, kad dalis asmenų į jį pateko dėl savo pareigų, kiti – dėl reputacijos (autoriteto visuomenėje) arba dėl abiejų priežasčių kartu. „Pavyzdžiui, istorikas Alfredas Bumblauskas, kaip universiteto profesorius, nebūtinai patektų į įtakingiausių žmonių sąrašą, nes yra ir daug kitų profesorių, bet pagal reputaciją jis jau patenka“, – komentuoja sociologė.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė įtakingiausiu Lietuvos žmogumi išrinkta ketvirtus metus iš eilės. R.Ališauskienės tai nestebina: prezidento figūra, kad ir kas šias pareigas eitų, Lietuvos visuomenei visada buvo itin svarbi. Pasak sociologės, daug įdomiau tai, kad tokią aukštą vietą sąraše užima prezidentas Valdas Adamkus. Gana aukštą poziciją dešimtuke užima ir europarlamentaras Vytautas Landsbergis, bet jis yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos garbės pirmininkas ir tebedaro partijai svarią įtaką, o štai V.Adamkus yra vienintelis, patekęs į šį sąrašą, kaip su niekuo nesusijusi, jokių svarbių postų nebeužimanti atskira asmenybė. Akivaizdu, kad V.Adamkaus nuomonė visuomenės gyvenimui vis dar vertinama kaip labai didelė.
Pareigos svarbu, bet asmenybė vis dėlto svarbiau: tai rodo ne tik A.Bumblausko ar V.Adamkaus, kaip didelių visuomenės autoritetų, bet ir visai priešingas „darbiečių“ Vydo Gedvilo ir Loretos Graužinienės pavyzdys. Vienas dabar jau buvęs Seimo pirmininkas, išbuvęs šiose pareigose apie metus, o kita dar tik pradeda apšilti kojas, bet tiek vienas, tiek kitas laikomi visiškai neįtakingais: ir V.Gedvilas, ir L.Graužinienė liko toli už įtakingiausių politikų dešimtuko ribų, o juk Seimo pirmininkas – trečias asmuo valstybėje. Tai atskleidžia apklausoje dalyvavusių Seimo narių, ministrų, savivaldybių merų ir valstybės tarnautojų požiūrį: V.Gedvilas ir L.Graužinienė patys įtakos turi nedaug, bet jiems įtaką daro kiti – šiuo atveju V.Uspaskicho galia yra daug svarbesnė.
R.Ališauskienei taip pat atrodo keista, kad politikų dešimtuke nematome nė vieno ministro, nors vertinant pagal pareigybės kriterijų bent keli jų turėjo jame atsirasti. Tuo labiau kad bent jau sveikatos apsaugos ar finansų ministrai labai aktyviai reiškia savo nuomonę ir viešojoje erdvėje. „Nors pareigas eina svarbias, pagal reputaciją jie tarp įtakingiausiųjų neatsiranda, o tai dar kartą patvirtina, kad daugiausia lemia žmogaus asmenybė“, – vertina sociologė.
Dėl šių priežasčių mokslo elito viršūnėje atsidūrė ir Mykolo Romerio universiteto rektorius prof. Alvydas Pumputis – didesnių universitetų vadovus jis pralenkė būtent dėl savo charizmos ir asmeninių savybių.