Kartais Lietuvos bei užsienio šalių žiniasklaidoje pasirodo informacija apie tai, kad grybai, turintys savybę kaupti įvairius mikroelementus, taip pat gali kaupti ir didelius radionuklidų kiekius. Įsibėgėjus grybavimo sezonui, Radiacinės saugos specialistai informuoja grybautojus, kad šalies miškuose augantys grybai neturi radionuklidų tiek, kad jų kiekis viršytų Europos Bendrijų nustatytą leistinąjį lygį radionuklidams grybuose.

Siekiant užtikrinti visuomenės sveikatą, Sveikatos apsaugos ministerija yra įpareigojusi Radiacinės saugos centrą stebėti radionuklidų (cezio-137) kiekį miško grybuose. Tam nuolat renkami šalies miškuose įvairių valgomų rūšių grybai bei juose nustatomas cezio-137 radionuklido aktyvumas.

Per pastaruosius 13 metų, kai tokia nuolatinė grybų radioaktyviosios taršos stebėsena atliekama, atvejo, kad Lietuvos miškuose augantys valgomų rūšių grybai būtų sukaupę cezio-137 kiekį, viršijantį 600 Bq/kg, nepasitaikė. Kasmet ištiriama apie 400 įvairių rūšių grybų mėginių iš daugiau kaip 20 šalies miškų. Įprastai kiek daugiau cezio-137 sukaupia grybai, augantys pietvakarinėje ir vakarinėje šalies teritorijose, nes šios teritorijos buvo labiau užterštos radioaktyviomis medžiagomis po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje 1986 metais. Kai kurios grybų rūšys daugiau sukaupia cezio-137, tuo pasižymi raukšlėtieji gudukai, meškutės, kai kurios ūmėdžių rūšys.

Šiais metais taip pat jau ištirta apie 150 mėginių iš įvairiuose rajonuose esančių 25 miškų. Pasitvirtino ankstesniais metais stebėtos tendencijos – grybuose radionuklidų kiekis neviršija leistinojo lygio, daugiau cezio-137 turi grybai, surinkti Varėnos regione, daugiau cezio-137 nustatyta tose pačiose grybų rūšyse, kaip ir ankstesniais metais (raukšlėtuose gudukuose, ūmėdėse). Sąlyginai švarios yra voveraitės, baravykai, raudonviršiai. Nustatytas cezio-137 kiekis grybuose negali lemti žymesnės gyventojų apšvitos, valgant tiek radionuklidų turinčius grybus, gyventojai neturėtų patirti neigiamo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio. Tuo labiau, kad grybus ruošiant, radionuklidų kiekis grybuose sumažėja (radionuklidai pereina į grybų nuovirą, juos verdant).

Šiais metais gauti rezultatai dar kartą parodė, kad Lietuvoje augantys grybai sukaupia savyje nykstamai mažus kiekius radionuklidų ir radiacinės saugos požiūriu yra saugūs vartojimui.

Taip pat svarbu paminėti, kad grybai į šalies teritoriją iš kaimyninių, ne Europos Bendrijų valstybių, patekti be radiologinio tikrinimo negali. Pagal galiojančią Europos Komisijos patvirtintą tvarką, visi grybai, vežami per valstybinę sieną į Europos sąjungos šalis, privalo būti pakartotinai patikrinti dėl juose esančių radionuklidų kiekio. Todėl baimintis, kad galima nusipirkti iš Baltarusijos ar Ukrainos atvežtų radioaktyvių grybų, nėra pagrindo.