Lietuvos bankas paskelbė pirmojo pusmečio ataskaitą, kurioje apžvelgė ir bankų paskolų portfelio tendencijas. Pastarasis per pirmus du ketvirčius ūgtelėjo 2%, o bankų apklausos rezultatai ataskaitoje rodo, jog bankai tikisi paskolų portfelio augimo ir toliau.

Nepaisant to, jog bankai švelnina skolinimo sąlygas, o verslo paskolų portfelio augimo prognozė yra teigiama, dideliai daliai įmonių bankinis finansavimas ir kredito unijų paskolos nėra prieinamos.
Ankstesnė Lietuvos banko komercinių bankų apklausa parodė, jog buvo tikimąsi net 38% padidėjusios paklausos verslo paskoloms, tačiau pats paskolų portfelis padidėjo vos 2%. Be to pagal dabartinę apklausą, prognozuojama, jog verslo paskolų poreikis didės dar daugiau ir viršys 60%. Atitinkamai tikimasi ir šiek tiek spartesnio paskolų portfelio didėjimo, tačiau labai didelė augančios paklausos dalis nebus užpildyta bankinėmis ar kredito unijų teikiamomis paskolomis.
Viena iš priežasčių dariusi įtaką lėtesniam augimui buvo AB „Ūkio banko“ uždarymas ir AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus veiklos nutraukimas. Nors komerciniai bankai teigia, kad skolinimo gairės yra daug švelnesnės nei buvo prieš 2-3 metus, šių dviejų bankų netektis reiškia, kad mažoms ir vidutinėms įmonėms gauti banko kreditą bus dar sunkiau. Pirmiausia, „UniCredit Bank“ buvo vienas iš aktyviai finansuojančių smulkų ir vidutinį verslą bankų, antra „Ūkio banko“ rinkos dalis buvo 7%, o tai lemia apčiuopiamą bankinių paskolų pasiūlos sumažėjimą. Skolinimo sąlygos švelnėja palūkanų normos ir reikalaujamo užstato atžvilgiu. Pastarasis vertinamas gerokai atsargiau nei prieš ekonominį nuosmukį ir bankus tenkina tik lengvai realizuojamas turtas. Įmonės neturinčios užstato arba turinčios ne likvidų turtą turi galimybę kreiptis į garantijas teikiančias įstaigas, tačiau tai daug laiko ir jėgų reikalaujantis procesas.
Kitas verslo paskolų šaltinis yra kredito unijos. Unijos visuomet finansavo rizikingesnius projektus, net ir po krizės, o jų verslo paskolų portfelis augo labai ilgą laiką. Tačiau Lietuvos banko ataskaita rodo, jog paskutinį ketvirtį portfelis sumažėjo. Tokiam pasikeitimui didelę įtaką padarė sugriežtintas reguliavimas ir diferencijuoto kapitalo pakankamumo normatyvo įsigaliojimas, taip pat ir sumažėjęs veikiančių unijų skaičius.
Situacija, kai nepaisant įmonių poreikio joms yra sunku pritraukti bankinį finansavimą, sudaro palankias sąlygas ne bankinio skolinimo sektoriaus plėtrai. Smulkioms ir vidutinėms įmonėms, neturinčioms galimybių gauti bankinio ar kredito unijų finansavimo, jo reikia ieškoti kitur. Nors nebankinius mikrokreditus verslui teikiančios įmonės Rytų Europoje egzistuoja jau kurį laiką, Baltijos šalyse jos rimtai vystomos tik pastaraisiais metais. Viena iš tokių įmonių yra mikrokreditus verslui išduodanti „Capitalia“, kuri Baltijos šalyse jau yra finansavusi daugiau nei 300 įmonių. Praėjusiais metais „Capitalia“ suteikė paskolas 200 įmonių, o tai yra beveik tiek pat, kiek finansuoja vienas komercinis bankas Lietuvoje. Šis skaičius rodo kokia didelė yra spraga verslo finansavimo srityje.