Lietuvoje 29 proc. įmonių apskritai neinvestuoja į aplinkosaugines technologijas (eco-innovations – angl.), kurios leistų sumažinti žaliavų, energijos, vandens sąnaudas ir darytų mažesnį poveikį aplinkai, rodo naujausias “Eurobarometro” tyrimas.

Tuo tarpu 67 proc. Lietuvos įmonių per pastaruosius penkerius metus investavo į aplinkosaugines inovacijas. Trečdalyje Lietuvos įmonių tarp visų įsigytų naujųjų technologijų, aplinkosauginės sudarė 10 proc. Tuo tarpu 23 proc. bendrovių aplinkosauginėms technologijoms skyrė 30–49 proc. visų investicijų į inovacijas, o 8 proc. – daugiau nei 50 proc.

Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto docentė dr. Irina Kliopova tvirtino, kad šiuo metu vienas populiariausių tokių projektų įmonėse – iš technologinių procesų atliekamos energijos panaudojimas arba kituose technologiniuose procesuose, arba patalpoms šildyti. Pavyzdžiui, naudojant šiluminius siurblius ar šilumokaičius šiluma išskiriama iš nuotekų. O energijos gamybos įrenginius turinčios bendrovės stengiasi pereiti prie vietinių atsinaujinančių energijos šaltinių – biokuro ar saulės baterijų.
“Aplinkosauginės inovacijos, ypač švaresnė gamyba, atneša ne tik aplinkosauginę, bet ir ekonominę naudą”, – pabrėžia dr. I.Kliopova.
Tiesa, sunkmečiu Lietuvos įmonių investicijos gerokai prislopo. “Eurobarometro” tyrimo duomenimis, nors po vieną aplinkosauginę technologiją per dvejus metus įdiegė 34 proc. lietuviškų kompanijų, o ES vidurkis – 45 proc. Didžiausias barjeras diegti energiją, vandens išteklius ir žaliavas tausojančias technologijas – lėšų trūkumas (taip atsakė 74 proc. Lietuvos įmonių). Tačiau net 70 proc. įmonių atstovai teigė, kad siekis sumažinti energijos išteklių naudojimą nėra prioritetas.