Lietuvos mokslininkų sukurti radarai mato ir per sieną, ir per drabužius.

Pirmą kartą užsukęs į Vilniuje, T.Ševčenkos gatvėje, įsikūrusią bendrovę „Geozondas“, gimusią iš Radijo matavimo prietaisų mokslinių tyrimų instituto, gali pasijusti tarsi grįžęs 30 metų atgal: senas pastatas, sovietmečiu kas antruose namuose matyti raudonu gobelenu aptraukti baldai, visur skambanti rusų kalba, o bendrame biuro koridoriuje – rūkomasis (dėl to šios įmones patalpas apleidi išsinešdamas drabužiuose įsigėrusį rūkalų tvaiką).
Nors „Geozondo“ biuras tarsi sustingęs praeityje, užtat šios įmonės produktai – naujoviški ir unikalūs. Daugiau nei 20 metų įmonei vadovaujančio Boriso Levito kabineto siena išmarginta suvenyrais iš visų šalių, į kurias išvyko Lietuvos inžinierių suprojektuoti bei pagaminti nestandartiniai matavimo prietaisai ir radiolokacinė įranga. 80 proc. produkcijos eksportuojantis „Geozondas“ savo gaminių yra pardavęs daugeliui Europos šalių universitetų, taip pat Taivano, Kinijos, Indijos bei kitų tolimų šalių mokslo įstaigoms bei įmonėms. Pasak B.Levito, būtent pirkėjai iš Afrikos, Azijos leido išgyventi krizę, sumažėjus paklausai iš Europos.
Beje, daugelį metų ultraplačiajuosčių radarų technologiją tyrinėjantis B.Levitas kviečiamas skaityti pranešimų apie įmonės atliktus mokslinius tyrimus ir sukurtus gaminius į įvairias mokslo įstaigas bei konferencijas.

Kuria radarus, skirtus žmonėms ieškoti

Svarbiausias „Geozondo“ produktas, davęs pagrindą visiems kitiems gaminiams, – antenų parametrų matavimo sistema, susidedanti iš daugybės įvairių prietaisų, kuriuos gamina pati įmonė.
„Šis produktas, man atrodo, pats svarbiausias, nes tai unikali aparatūra – ja galima matuoti antenų parametrus paprastame kambaryje. Paprastai, kad nebūtų atspindžių nuo sienos, matuojama specialioje kameroje, o mūsų aparatūra galima matuoti bet kokioje patalpoje“, – tvirtina vadovas.
Šią antenų parametrų matavimo sistemą yra įsigiję įvairūs užsienio šalių universitetai, esantys JAV, Olandijoje, Maroke, Taivane bei kitur.
Vienas įdomiausių „Geozondo“ sukurtų produktų – ultraplačiajuostė radiolokacinė sistema, kurios pagrindu kuriamas prietaisas, sugebantis matyti už sienos ar aptikti ginklus po drabužiais. Prietaisas taip pat leidžia analizuoti signalus, atsispindėjusius nuo gyvo objekto, ir užfiksuoti už įvairių barjerų esančio žmogaus kvėpavimą bei širdies dūžius. Mikrobangos sklinda kiaurai betoną, todėl toks radaras gali būti pritaikomas žmonių paieškai po griuvėsiais ar kovai su terorizmu.
Beje, kaip parodė tyrimai, šis prietaisas gali matyti net per tris sienas ir atskirti, ar užčiuoptus signalus skleidžia žmogus, ar šuo. Prieš kelerius metus, laimėjęs vieno europinio projekto finansavimą, „Geozondas“ kartu su dar devyniais partneriais iš įvairių šalių dalyvavo kuriant tokį radarą, skirtą žmonių, atsidūrusių po griuvėsiais, paieškai, ir atliekant jo bandymus gelbėjimo poligone Švedijoje. „Geozondas“ buvo pagrindinis radaro gamintojas.
Minėtas projektas buvo skirtas radaro galimybėms pademonstruoti, o 2010 metais „Geozondas“ laimėjo „Eurostars“ projekto, skirto nukentėjusiųjų paieškos sistemai kurti, finansavimą ir šiame projekte dalyvaus su partneriu iš Izraelio – įmone „Elisra Electronics Systems“. Kaip pasakojo B.Levitas, kitąmet ketinama sukurti šio radaro prototipą, o vėliau pradėti jo gamybą. Radaras galės fiksuoti ir žmogaus vietą, ir jo ėjimo greitį, o jį naudos tiek gelbėtojai, tiek ugniagesiai.
„Geozondas“ taip pat gavo ES lėšų įkurti ultraplačiajuosčių signalų tyrimų laboratorijai, kurioje įrengs sienas iš skirtingų medžiagų ir galės išbandyti savo radarus bei antenų parametrų matavimo prietaisus.
B.Levitas užsiminė, kad ultraplačiajuostį radarą norėtų pritaikyti ir krūties vėžiui diagnozuoti. „Dar vienas iš galimų mūsų aparatūros naudojimo būdų – krūties vėžio ankstyvoji diagnostika. Echoskopijos tyrimas nelabai tikslus, o kompiuterinės tomografijos tyrimas labai brangus. Su tokiu radaru, veikiančiu trumpais impulsais, galima sukurti aparatūrą, kuri ir rodys gerus rezultatus, ir bus nebrangi. Jei gausime finansavimą, kursime šį prietaisą“, – apie ateities planus užsiminė B.Levitas.
Beje, „Geozondo“ konkurentų pasaulyje nedaug. Kaip tvirtina vadovas, panaši antenų parametrų matavimo sistema yra sukurta tik Rusijoje, o už sienos matančių radarų gaminama tik Izraelyje, bet jie labai brangūs.
„Geozondas“ taip pat kuria įvairių tipų georadarus, skirtus tyrinėti, ieškoti sprogmenų po žeme ar vandeniu.

„Veido“ dosjė

UAB „Geozondas“ direktorius Borisas Levitas, 64 m.
Išsilavinimas: Vilniaus universitete baigtos teorinės fizikos studijos, KTU apginta disertacija
Laisvalaikio pomėgis: lauko tenisas

Apie įmonę:
Darbuotojų skaičius – 33
2010 m. pardavimo pajamos siekė 2,2 mln. Lt