Scanpix

Aukščiausi Lietuvos vadovai vienas po kito zuja tarp Lietuvos ir Izraelio: neseniai iš Artimųjų Rytų sugrįžo premjeras Algirdas Butkevičius, prieš kelias dienas ten lankėsi Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos teigimu, Lietuvos ir Izraelio santykiai dabar yra geriausi per visą istoriją. Tad kas jai uždraustų pasvajoti apie Lietuvą, kaip tarpininkę Izraelio ir Palestinos taikos derybose, arba Izraelio dujų importą?

Rima JANUŽYTĖ

Lydima užsienio reikalų ir ūkio ministrų bei Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky, Prezidentė Dalia Grybauskaitė per kelias dienas aplėkė beveik visą Tel Avivą. Spėjo susitikti su Izraelio prezidentu Reuvenu Rivlinu ir premjeru Benyaminu Netanyahu, dalyvauti Izraelyje pirmą kartą rengiamame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume, atidaryti Pasaulio litvakų forumą, apsilankyti Holokausto aukų atminimui skirtame „Yad Vashem“ muziejuje ir, bene svarbiausia, neformalioje aplinkoje pabendrauti su daugybe Izraelio verslininkų, su susidomėjimu besižvalgančių į Lietuvos pusę.

Santykių pakilimas

Prezidentės teigimu, šiuo metu Lietuvos ir Izraelio santykiai yra pagarbūs ir atviri, geriausi per visą istoriją. O kartu su ja Izraelyje lankęsis vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais Renaldas Vaizbrodas priduria, kad dvišalių santykių pakilimas tęsiasi jau keletą metų, nuo 2013-ųjų, kai Lietuvoje lankėsi tuometis Izarelio prezidentas Shimonas Peresas. „Gera­no­riškumas, Izraelio verslo susidomėjimas, turistų iš Izraelio pagausėjimas rodo didėjantį sėkmingą dvišalį bendradarbiavimą“ – neabejoja R.Vaizbrodas.

Prezidentė žada, kad tokio bendradarbiavimo tik daugės, o jo kokybė gerės. Izraelyje D.Grybauskaitė lankėsi panašiu ir labai konkrečiu tikslu. Tel Avive, Izraelio verslo sostinėje, ji atidarė savo globojamą, pirmą kartą Izraelyje vyksiantį Pasaulio lietuvių ekonomikos forumą (PLEF), kuriame dalyvauja per 100 Izraelio ir Lietuvos verslo atstovų, ūkio, užsienio reikalų ministrų, savivaldybių merų, pasaulio litvakų ir išeivijos lietuvių.

„Izraelis – ypatinga šalis, kurią Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo rengėjai pasirinko neatsitiktinai. Tai inovacijų ir aukštųjų technologijų srityje pirmaujanti valstybė, turinti puikiai išplėtotus mokslo ir verslo ryšius visame pasaulyje. Didelė Lietuvą menanti žydų litvakų bendruomenė, įvairiose srityse Izraelyje sėkmingai dirbantys Lietuvos universitetų absolventai – tai puikus bendradarbiavimo potencialas, kurį turime geriau išnaudoti. Tikimės, kad forumas padės stiprinti dvišalius ekonominius ryšius, atvers kelią naujiems bendriems verslo ir mokslo projektams“, – teigė Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Izraelyje Edminas Bagdonas.

Šiame forume mūsų šalies mokslininkai, verslininkai ir politikos atstovai pristato inovatyvius elektroninės valdžios ir mobiliojo ryšio sprendimus, medicinos paslaugų turizmą, startuolius, mokslinių tyrimų atviros prieigos centrų galimybes.

Na, o Izraelio verslininkai ir mokslininkai neslepia, kad Lietuva jiems atrodo įdomi rinka. Lietuvos ir Izraelio mokslininkai jau dabar kartu įgyvendina daugiau kaip 60 mokslinių tyrimų projektų, tačiau, Prezidentės teigimu, šis bendradarbiavimas galėtų būti dar intensyvesnis. Pavyzdžiui, kibernetinio saugumo srityje.

D.Grybauskaitė ir Izraelio prezidentas susitikime šį žodžių junginį pakartojo bene daugiausia kartų. Mat Lietuvą nepaprastai domina unikali Izraelio patirtis užsitikrinant kibernetinį saugumą, ypač valstybiniame sektoriuje ir šauktinių kariuomenėje rengiant nacionaliniam saugumui reikalingus IT specialistus. Izraelis yra tarp pirmaujančių valstybių pagal kibernetinio saugumo sprendimus ir antra po JAV pagal parduodamų sprendimų apyvartą.

Nauja niša geopolitiniuose žaidimuose?

Izraelyje apsilankiusi Prezidentė neslepia ambicijų rasti savo vietą sprendžiant sudėtingą Izraelio ir Palestinos taikos derybų klausimą. Per susitikimą su litvakiškas šaknis pabrėžiančiu pernai išrinktu Izraeliu vadovu Reuvenu Rivlinu D.Grybauskaitė aptarė visus svarbiausius geopolitinius sopulius, pradedant padėtimi Ukrainoje, Sirijoje ir pabėgėlių krize, baigiant kova su terorizmu ir ISIS, Jungtinių Tautų vaidmeniu užtikrinant taiką pasaulyje.

Ypač daug dėmesio buvo skirta Izraelio ir ES santykiams bei Artimųjų Rytų taikos procesui. Ir paaiškėjo kodėl: iš Tel Avivo nuvykusi į Palestiną, D.Grybauskaitė prasitarė, kad Lietuva visai nesikratytų taikos derybų tarpininkės ar, tiksliau kalbant, vienos iš tarpininkių vaidmens.

O kodėl ne? Ne tiek daug šalių vadovų sugeba draugiškai pasišnekučiuoti ir su Izraelio, ir čia pat – su Palestinos lyderiais, ir dar su vienais bei kitais rasti bendrą kalbą. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie dvigubą A.Butkevičiaus vizitą į Artimuosius Rytus prieš keletą mėnesių.

O jei tokios Lietuvos ambicijos nesukeltų juoko nei Izraeliui, nei tarptautinei bendruomenei, ką gali žinoti, gal užsitikrintume sau darbo daugeliui metų į priekį. Kalbėti apie skausmingą Artimųjų Rytų situaciją su ironija išties nedera, tačiau, kaip sakoma, geriau žvirblis ar konkretus Izraelio investuotojas rankoje, nei taikos derybininkės balandis kur nors Gazos Ruože.

Tikėtis, kad Lietuva staiga taps pasaulinio lygio žvaigžde – derybininke, galima, bet nepatartina. O štai užmegzti naujų verslo ryšių – galima ir net būtina.