2011 Kovo 31

Lietuvos-Lenkijos santykiai

Lietuvos ir Lenkijos santykiai – dugne

veidas.lt

Lietuvos ir Lenkijos santykiai atsidūrė dugne, ketvirtadienį rašo Lenkijos dienraštis “Rzecpospolita”, jis kartu su kitais spaudos leidiniais kritikuoja naująjį Lietuvos Švietimo įstatymą.

“Rzecpospolita” rašo, kad pasirašiusi įstatymą, kuriuo plečiamas dėstymas lietuvių kalba tautinės mažumos mokyklose, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė “pasuko lietuviško nacionalizmo keliu, pasislėpusio po teiginiu, jog nori tautinėms mažumoms sudaryti galimybę integruotis”.

“Girdime argumentus, jog Lietuva – šalis, kurioje daugiausia lenkiškų mokyklų. Tai tiesa. Tačiau taip buvo ir sovietmečiu. Nepriklausomos Lietuvos pareiga – nebloginti tautinių mažumų padėties”, – rašo “Rzeczpospolita”.

“Ponia prezidente, prisiėmėte sau didelę atsakomybę. Nepabandėte pradėti tarpusavio pasitikėjimo tarp mūsų šalių proceso. O be pasitikėjimo nėra ko tikėtis bendradarbiavimo Lietuvai svarbiais klausimais, pradedant atomine elektrine”, – rašo dienraštis.

Jam antrina didžiausias šalies dienraštis “Gazeta Wyborcza”. Pasak jo, “labiausiai prieštaringas Švietimo įstatymo pakeitimas tas, kad mažose vietovėse, kur yra dvi mokyklos – lietuvių ir lenkų, o pastarojoje bus mažiau mokinių, tai bus uždaryta mažumų mokykla, nes lietuvišką išlaiko valstybė, o mažumų – savivaldybė, kuri neturi pakankamai lėšų”.

Katalikiškas dienraštis “Nasz Dziennik” savo publikaciją pavadino “D.Grybauskaitė pasirašė nuosprendį lenkiškoms mokykloms” ir reiškia viltį, kad gelbėti esą engiamus Lietuvos lenkus turi padėti visi užsienyje gyvenantys lenkai.

Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė trečiadienį pranešė pasirašiusi Seimo priimtą Švietimo įstatymą, kurį dėl platesnio lietuvių kalbos vartojimo tautinių mažumų mokyklose kritikuoja Lenkija.

Viešėdama Panevėžyje žurnalistams ji sakė, kad įstatymas padės tautinių mažumų atstovams tapti lygiaverčiais Lietuvos piliečiais.

Lietuvos lenkų sąjunga ir kai kurie Lenkijos politikai piktinasi nuostatomis, kurios keičia ligšiolinę tvarką, kai apie 90 proc. dalykų tautinių mažumų mokyklose mokoma tautinės mažumos, o ne valstybine lietuvių kalba.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Alter Alter rašo:

    Nė vienas geras darbas nelieka nenubaustas. Lygiai taip pat šiltnamio sąlygos Lietuvos lenkams visada blogos, nors tokių niekur, jokiuose užsieniuose jiems nėra. Kitas dalykas, kad lenkiški fašistai Lietuvą laiko Lenkijos provincija, iš čia ir visi paraudojimai nuo ES iki Vašingtono apie skriaudžiamus lenkus Lietuvoje. Sakykim atvirai – Lietuva Lenkijai ne valstybė – jie to nesako atvirai, bet daugelis taip galvoja. Nuo Krėvos unijos laikų.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...