Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės dalyvavimas Lenkijos nepriklausomybės dienos šventėje Varšuvoje ir jos pasveikinimas lenkiškai byloja, jog lietuvių ir lenkų santykiai nėra “patys blogiausi ES”, kaip rašo kai kuri spauda, teigia įtakingas Lenkijos savaitraštis “Politika”.

Leidinio komentare teigiama, kad geresniam dialogui gali pasitarnauti ir lietuviškų šaknų Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) – jis parašė magistro darbą apie 1920 metus, geriau supranta konflikto esmę ir vaisingiau sugebės susikalbėti su Vilniumi.

“Pokalbiai yra subtilūs ir sunkūs, o mes vis dar esame stipresnio ir didesnio pozicijoje. Gal verta nors nedaug to didumo atiduoti lietuviams? Tai įpareigoja buvimas ES”, – rašo lenkų savaitraštis.

Išvardindamas tradicines lenkų pretenzijas – pavardžių rašymą, dvigubus gatvių ir vietovardžių pavadinimus, žemės gražinimą, savaitraštis pastebi, kad ir Lietuva turi pretenzijų lenkams – bendros valstybės laikotarpiu Lenkija iš lietuvių iščiulpė visą kas geriausia ir vertingiausia – politikus, mokslininkus, rašytojus, menininkus, nes lenkų kultūra, būdama stipresnė ir modernesnė, įtraukė lietuvių kūrėjus, dominavo lenkų kalba.

“Politika” primena, kad lietuviai negali užmiršti ir to, kad iš jų buvo atimtas Vilnius ir įkurta Vidurio Lietuva. Savaitraštis pristato kai kurių Lietuvos politikų argumentus, kad dabar lenkai mokosi lenkiškose mokyklose, studijuoja lenkų universitete, tačiau retai padaro karjerą, nes silpnai moka lietuviškai, ir todėl dalis jaunimo patraukia į Lenkiją, o Lietuva praranda darbo jėgą.