Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas per pastaruosius 20 metų buvo gana paviršutiniškas, teigia Lenkijos tarptautinių santykių instituto vadovas Marcinas Zaborowskis (Marcinas Zaborovskis).

Jo komentarą paskelbusi naujienų agentūra AFP rašo, jog Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį atvyks į Lenkiją ir pradės aukščiausio lygio vizitą kaimyninėje šalyje nuo pastaruoju metu kilusio Vilniaus ir Varšuvos “žodžių karo” pradžios.

“Lietuvos nacionalizmo šaknyse esama antilenkiško elemento. Na, o Lenkijos pusėje gali būti paternalizmo elemento”, – AFP sakė M.Zaborowskis, pastebėjęs, jog ši problema jam primena Airijos ir Anglijos ryšius.

Valstybių sienoms pasikeitus po Antrojo pasaulinio karo, Lietuvoje liko didelė etninių lenkų bendruomenė. Kaip rodo oficiali statistika, Lietuvoje gyvena 202 tūkst. lenkų, kurie sudaro apie 6 proc. gyventojų.

Lietuva lėtai atsigauna po vienos iš didžiausių pasaulyje recesijų, pritaikiusi griežtas taupymo priemones. Tuo tarpu Lenkija didžiuojasi tapusi vienintele Europos Sąjungoje šalimi, kurios ekonomika augo, kai kitos valstybės patyrė ūkio nuosmukį.

“Kai vyrauja ekonomikos nuosmukio, diržų veržimo nuotaikos, ekonominis nacionalizmas stiprėja. Kartu su ekonomikos nacionalizmu didėja ir kitoks nacionalizmas”, – mano M.Zaborowskis.

Ekspertas pridūrė, kad Lenkijos ir Lietuvos santykių krizę turėtų padėti įveikti bendri abiejų šalių interesai.

“Tačiau tai labai aiškiai rodo, kad pastarųjų 20 metų Lenkijos ir Lietuvos suartėjimas iš tikrųjų buvo gana paviršutiniškas”, – sakė jis.

Politikos ekspertas ir istorikas Antanas Kulakauskas iš Vilniuje veikiančio Mykolo Romerio universiteto atkreipė dėmesį, kad Lenkija turi didelių ambicijų užsienio politikoje.

“Ji nori palikti “regioninę lygą” ir tapti viena iš trijų arba keturių ES lyderių. Esant tokiai padėčiai tokių šalių kaip Lietuva vaidmuo, be abejo, mažėja”, – jis sakė naujienų agentūrai AFP.

+370 5 2058514