"Veido" archyvas

Lietuva yra viena iš dviejų Europos šalių, kuriose kino filmų kūrėjai negauna jokių finansinių nuolaidų ir mokesčių lengvatų.

Jau ne vienus metus prodiuseriai nepraranda entuziazmo, atkakliai varstydami įtakingiausių politikų duris, tačiau lėtapėdiškai reaguojančios Kultūros ir Ūkio ministerijos kartu su nepopuliarių ir nelogiškų mokesčių asu premjeru Andriumi Kubiliumi nesugeba išleisti nė vieno kino industrijai naudingo įstatymo, kurio gyvybiškai reikia, kad Lietuva prisiviliotų dar daugiau kino investicijų ir paskleistų pasauliui žinią apie save.

Nepriklausomų prodiuserių asociacijos atstovus maloniai nustebino ir pradžiugino po Kanų festivalio įvykęs susitikimas su Vilniaus miesto meru Artūru Zuoku, kuris dar pokalbio metu žaibiškai priiminėjo reikšmingus sprendimus ir palaimino iniciatyvą įkurti savivaldybėje kino biurą. Dabar sostinė pasirengusi prisidėti prie užsienietiškų filmavimų mažindama rinkliavas, suteikdama nuolaidų ir viliodama kitais taupymo būdais.

Holivudo duetas

2008 m. Vilniaus apylinkėse ir Rumšiškėse garsus amerikiečių režisierius Edwardas Zwickas (“Paskutinis samurajus”, “Kruvinasis deimantas”) filmavo karinę dramą “Pasipriešinimas”. Tuomet Lietuva laimėjo neakivaizdinę dvikovą su Lenkija, Vengrija, Rumunija, Čekija ir mūsų ekonomiką papildė bent 7 mln. holivudinių eurų injekcija. Viešbučių kambariuose gyveno Danielis Craigas, Lievas Shreiberis, jo žmona Naomi Watts, Jamie Bellas ir ryškiausia šių dienų talentė Mia Wasikowska.

Nepamirškime per šešis mėnesius sukurtų apie 200 darbo vietų Lietuvos specialistams ir unikalios galimybės mūsų aktoriams – Vidui Petkevičiui, Daliai Michelevičiūtei, Sigitui Račkiui, Rimantei Valiukaitei, Leonardui Pobedonoscevui, Rolandui Boravskiui pasirodyti pasaulio žiūrovams. Svarbiausia, kad Holivudo desantas Lietuvą pasirinko ne dėl mokesčių lengvatų (jų pas mus tiesiog nėra), bet dėl veiksmui reikalingų lokacijų – baltarusiško miško.

Dar prieš metus amerikietis Bradas Andersonas (jį išgarsino Barselonoje nufilmuotas psichologinis trileris “Mašinistas”) Lietuvoje paleido ant bėgių detektyvinį trilerį traukinyje “Sibiro ekspresas”, kurį kažkodėl ignoravo mūsų platintojai ir oficialiai niekas nepamatė vertingo pramoginio filmo. Bet jis į Vilnių atvežė serą Beną Kingsley, Woody Harrelsoną, Emily Mortimer, Thomą Krentchmanną, o trumpus įsimintinus vaidmenis vagonuose išskirstė Larisai Kalpokaitei, Emiliui Vėlyviui, Andriui Paulavičiui ir kitiems aktoriams.

Ypač naudingi serialai

“Karaliaus kalbos” pergalė “Oskaruose” priminė 2004 m. Lietuvoje pagaminto trimis “Auksiniais gaubliais”, devyniais “Emmy” ir BAFTA premija tituluoto TV filmo “Elžbieta I” režisierių Tomą Hooperį ir aktorių Jeremy Ironsą. Šiemet britų kino aristokratas žiba airių režisieriaus Neilo Jordano istoriniame TV seriale “Borgijų šeima”, kurioje taip pat vaidina lietuvių kilmės amerikietė Rūta Gedmintas. Devynių serijų kūrinys galėjo būti filmuojamas Lietuvoje, tačiau prodiuseriai pasirinko palankesnes sąlygas siūlančią Vengriją.

Prodiuserės Linetos Mišeikytės teigimu, pats geriausias dalykas versle – išsikovoti TV serialo tęstinius filmavimus. “Robinas Hudas” garantavo lietuviams ketverius metus nuolatinio darbo. Per tokį ilgą laikotarpį prodiuseriai įgauna šansą kviestis žmonių, kelti jų kvalifikaciją ir užsiauginti profesionalių specialistų.

Tačiau serialus gaminti trokšta daugybė Europos šalių, o kiekvienas prodiuseris ieško finansinės naudos ir renkasi patraukliausius variantus. Negalėdami nustebinti mokesčių lengvatomis, lietuvių prodiuseriai susiduria su sunkumais derėdamiesi su naujais klientais, kuriuos lengvai nuvilioja kaimyninės šalys. Į Lietuvą dabar važiuoja tie patys užsakovai (TV kanalai “History Channell”, “Discovery”), kurie čia filmavo anksčiau, žino mūsų kainų patrauklumą, lokacijų privalumus, profesionaliai išplėtotą infrastruktūrą ir puikią reputaciją užsitikrinusių specialistų darbo kokybę.

Prie sėkmingo rezultato artėja derybos su BBC, kuri ketina per aštuonias savaites Lietuvoje nufilmuoti Didžiosios Britanijos istoriją.

Kai Andrius miega, padeda Artūras

Lietuva šiandien nepajėgi lygiai konkuruoti su Rytų Europos šalimis, nes mieganti A.Kubiliaus Vyriausybė savanoriškai atsisako pasaulinės kino industrijos investicijų, marina badu mūsų kino verslą ir sumažina darbo pasiūlymų skaičių kino specialistams. Mokesčiais apsikarsčiusi ir finansinių paskatų nedaranti Lietuva tupi prie kiauros apytuščio biudžeto geldos, kai Vengrija, Bulgarija, Kroatija, Serbija, Rumunija vilioja Holivudo žvaigždes ir populiarius režisierius, gauna milijonus ir statosi galingas kino studijas. 2007 m. Lietuva sugebėjo pritraukti apie 36 mln. Lt lėšų, bet 2010 m. kino gamybos išlaidos sumažėjo net keturis kartus, iki 9,3 mln. Lt.

Jeigu A.Kubilius mano, kad kinas yra vien tik menas, tai jam blogai patarinėja prasti specialistai. Kinas turėtų būti laikomas rimtu verslu, kuris smarkiai papildo valstybės biudžetą, įkaitina ekonomiką, sukuria naujų darbo vietų, reklamuoja šalį ir atkreipia pasaulio žiniasklaidos dėmesį.

Vilnius nori sukurti panašų fondą, kokį turi kino studiją išsaugojusi Ryga. Latvija nefinansuoja mažų projektų, bet sugrąžina minimaliai 7 proc. sumos, jeigu užsienio kūrėjai išleidžia bent 0,5 mln. latų. Jeigu filmo veiksmas vyksta Rygoje ir įpina į siužetą istorinių įvykių, tai galima pretenduoti į 15 proc. mokesčių lengvatą.

Su Lietuvos prodiuseriais aktyviai bendradarbiaujantis A.Zuokas puikiai supranta, kiek daug reiškia miestui čia atvykstantys užsienio kino gamintojai, nuo vieno iki trijų mėnesių gyvenantys aktoriai, po filmavimų skleidžiamas geras žodis ar Lietuvoje nufilmuotų kūrinių pergalės prestižinių apdovanojimų ceremonijose. Todėl jis nusiteikęs padėti ne vien tik pažadais, bet realiais darbais, kad į Vilnių grįžtų populiariausi aktoriai ir režisieriai.

Lietuva vėl nuskambės

Artimiausiu metu Lietuva vėl nuskambės pasaulinio kino arenoje. Birželio 14 d. elitinis italų režisierius Gabriele Salvatoresas (“Oskaras” už geriausią užsienio šalies filmą “Viduržemio jūra” 2001 m.) pradės filmuoti tikrų įvykių dramą pagal romaną “Sibirietiškas auklėjimas”, kurioje svarbų vaidmenį atliks neeilinio meistriškumo britų kino ir teatro įžymybė Johnas Malkovichius.

Į Vilnių tarptautinę kūrybinę grupę prisiviliojusi prodiuserė Milda Leiputė teigia, kad italai pasirinko Lietuvą ne dėl finansinių priežasčių (čia jiems kainuos brangiau), bet dėl filmui reikalingų lokacijų. Prodiuseriai ir režisierius rado autentiškų vietų, atitinkančių rašytojo Nikolajaus Lilino knygoje aprašytą atmosferą. Šis intriguojantis filmas gali rimtai pakeisti svarbiems vaidmenims atrinktų lietuvių aktorių (jų pavardės kol kas neatskleidžiamos) karjerą ir gyvenimą.

Pirmauja Vengrija

Įsivaizduokite, kaip atrodytų Lietuva, jei pas mus atvyktų bent trys keturi “Pasipriešinimo” ir “Sibiro ekspreso” lygio filmai. Netgi vietinė spauda su televizija turėtų ką veikti ir neregistruotų kiekvieno visiems atsibodusių pramogų verslo pamaivų bei pupyčių judesio. Argi mes nenorėtume priimti Angelinos Jolie, kuri meilės istoriją Bosnijos karo fone “Kraujo ir medaus žemėje” režisavo Vengrijoje? Naujųjų metų proga Lietuvos kino teatruose rodytą 3D pasaką “Spragtukas” rusų režisierius Andrejus Končialovskis taip pat filmavo Vengrijoje, papildydamas šalies ekonomiką 30 proc. nuo 49 mln. eurų biudžeto.

Vengrijos parlamentas 2004 m. priėmė kino industrijai naudingą įstatymą, leidžiantį užsienio kompanijoms susigražįnti 20 proc. šalyje išleistos pinigų sumos. Tad nieko keista, kad čia buvo filmuojami istorinis nuotykių trileris “Devintojo legiono erelis” ar siaubo trileris “Egzorcizmas”. Šalies sostinė Budapeštas gali “vaidinti” Romą, Paryžių, Londoną, Berlyną ir net Niujorką. Niekas neabejoja, kad pagrindine Vengrijos kino industrijos suklestėjimo priežastimi netgi per finansų krizę tapo efektyviai veikiantis mokesčių paskatų modelis.

Beje, Vengrija atmušė Holivudo studijų invaziją nuo Čekijos ir dabar laikoma užtikrinta lydere. Pernai Vengrijoje duris atvėrė moderni 55 mln. eurų investicijomis pastatyta superstudija “Raleigh”, kurios konkurencija su studija “Korda” dar labiau sumažino paslaugų įkainius.

O štai Bulgarija nuolaidomis prisijaukino pigesnius holivudinius veiksmo trilerius kepančias studijas. Nuo 1999 m. kompanija “Nu Image” prie Sofijos atidarytoje studijoje “Boyana” jau pagamino beveik šimtą filmų, kurie dažniausiai rodomi per kabelinę televiziją ir renkasi uždarbį iš DVD pardavimo.

Norėdami stipriau konkuruoti su kaimynine Rumunija bulgarų prodiuseriai pasiūlė prieštaringai įvertintą net 30 proc. kino ir televizijos filmų gamybai išleistų pinigų grąžinimo modelį per pajamų mokesčius, neribojant maksimalios sumos. Jie apskaičiavo, kad tokia sistema per penkerius metus padidintų užsieniečių išlaidas Bulgarijoje nuo 20 mln. iki 400 mln. eurų, sukurtų 17 kartų daugiau naujų darbo vietų šalies aktoriams, kaskadininkams, operatoriams, dailinininkams, transportininkams.

Kas bus toliau?

Taigi šiandien tik Lietuvos ir Maltos prodiuseriai turi minti vyriausybinių organizacijų slenksčius ir įrodinėti politikams, kad mokesčių lengvatos už kino gamybą padeda prisivilioti užsienio investuotojų, plėtoti ekonomiką ir reklamuoti šalies vardą.

Britų prodiuseris Gary Tuckas neabejoja, kad be pajamų mokesčio lengvatų ir finansinių paskatų schemos Lietuvos kino industrija smuks iki kaimo pirkios lygio ir negalės statyti pilių. Kai daugelis Europos šalių suteikia galimybę susigrąžinti bent 20 proc. išlaidų, Lietuvai bus vis sunkiau lygiomis teisėmis konkuruoti dėl kino projektų ir išlaikyti profesionaliausius darbuotojus.