Šiemet pagaliau ir vėl žengėme ant Europos krepšinio geriausiųjų trejeto pjedestalo. To teko laukti net šešerius metus. Du iš eilės čempionatai nebuvo sėkmingi, o „Eurobasket 2011“ medalių nepadėjo laimėti net savos sienos – juk žaidėme namie, Lietuvoje. Užsitęsusį europinių medalių sausros laikotarpį apkartino ir vos aštunta vieta Londono olimpinėse žaidynėse 2012 m. Apie lietuviško krepšinio šlovę pasauliui priminė tik 2010-aisiais pasaulio čempionate laimėta bronza.
Jau labai buvome pasiilgę medalių spindesio. Šiemet grįžimo į Europos krepšinio olimpą viltis stiprino ir tai, kad po vienuolikos metų pertraukos rinktinę vėl ėmėsi treniruoti geriausiu šalies krepšinio treneriu vadinamas Jonas Kazlauskas. Ir viltys išsipildė – triumfo laimint Europos auksą, kaip Lietuvos krepšininkams pavyko prieš dešimtmetį, pakartoti nepavyko, bet sidabrinę šlovę sau ir visai Lietuvai jie iškovojo.
Tarp pergalės euforijos ir pralaimėjimų kartėlio
Kaip mėgstama sakyti, kamuolys apvalus, tad ir lietuviams krepšinio čempionatuose pastaruosius dvidešimt trejus metus teko patirti ir pergalių, ir karčių nuopuolių – nuo Europos aukso iki nesėkmių, kai net nepatekdavome į čempionatus ar suklupdavome pirmuose jų etapuose. Nedaug trūko, kad ir šiemet iš Slovėnijos mūsų krepšinio dievai būtų grįžę nuleistomis galvomis po grupės etapo rungtynių su Bosnija ir Hercegovina. Bet tai buvo saldus pralaimėjimas, nes mažesnis nei 10 taškų skirtumas lietuviams atvėrė duris į kitą etapą.
Dėl permainingo žaidimo rinktinė sulaukdavo ir piktos kritikos, tvirtinta, kad 2003-iųjų rinktinė šiemetinę sumaltų į miltus. Na, sulyginti jų tiesiog neįmanoma, bet negali ginčytis: jei anoji buvo auksinė, o šioji sidabrinė, vadinasi, tikrai 2003-iųjų buvusi stipresnė. Šįsyk auksą atidavėme prancūzams, pralaimėdami jiems finale, nors ankstesniame čempionato etape juos buvome įveikę. Bet būti antriems Europoje daugeliui galingų rinktinių liko neįgyvendinta svajonė. O mūsiškis Linas Kleiza dar pateko ir į simbolinį „Eurobasket 2013“ geriausiųjų penketuką.
Ekspertai jaunai Lietuvos sidabrinei rinktinei prognozuoja dar daug pergalingų metų, tad, reikia tikėtis, kitų, gal dar aukštesnės prabos medalių laukti neprailgs.