Nuo rugpjūčio 28-osios Lietuva keletą savaičių vėl gyvens krepšinio ritmu. Į oranžinę beprotybę mūsų šalį nugramzdins Turkijoje prasidėsiantis 2010 metų pasaulio krepšinio čempionatas. Atsinaujinusios Lietuvos rinktinės narių šiemet neslegia būtinybė iškovoti medalius, bet po kontrolinių mačų atsiranda vis daugiau manančiųjų, kad pusfinalis mūsų krepšininkams – pasiekiama riba.

Šių metų Lietuvos rinktinės pradžia galima vadinti pernykščio Europos čempionato pabaigą. Tuomet Ramūno Butauto treniruojami lietuviai nepateko net į ketvirtfinalį, o strategas po šios nesėkmės pasitraukė iš pareigų. Renkant naują nacionalinės komandos vyriausiąjį trenerį Lietuvos krepšinio federacijos vykdomojo komiteto nariai vienu balsu nusprendė, kad komandai reikia kardinalių permainų ir žmonių, kurie nestokotų naujovių. Todėl buvo pasirinkta ne buvusio R.Butauto asistento Rimo Kurtinaičio, o Kęstučio Kemzūros kandidatūra.

R.Kurtinaitis gali pasigirti ne vienu iškovotu skambiu titulu, o K.Kemzūra, kaip vyriausiasis treneris, laimėjo tik Rusijos krepšinio taurę su Maskvos srities “Chimki” komanda. Tačiau apie trenerį K.Kemzūrą neišgirsite nė vieno blogo atsiliepimo. Dauguma jį vertina kaip aukščiausio lygio specialistą, krepšinio fanatiką ir puikų taktiką.

Vienintelės dėmės K.Kemzūros karjeroje – “Chimki” komandoje kilęs konfliktas su garsiuoju argentiniečiu Carlosu Delfino ir skandalas Latvijos rinktinėje.

Priminsime, kad C.Delfino 2008-ųjų pabaigoje per vieną mačą atsisakė vykdyti K.Kemzūros nurodymą eiti į aikštę. O Latviją pernai sudrebino skandalas, kai lietuvis nusprendė iš rinktinės pašalinti vidurio puolėją Kasparą Berzinį. Vėliau paaiškėjo, kad latvis treniruočių stovyklos metu tiesiog girtavo.

Po Europos čempionato Latvijos krepšinio federacija iš rinktinės net trejiems metams diskvalifikavo Kristapą Valterį, dvejiem – Armandą Škelę, o lygtine metų diskvalifikacija buvo nubausti K.Berzinis, Andris Biedrinis ir Kasparas Kambala. Taip Latvijos krepšinio federacija kartu parodė pasitikėjimą K.Kemzūra ir siūlė jam pratęsti sutartį. Tačiau lietuvis pasinaudojo pasitaikiusia galimybe perimti savo šalies nacionalinės komandos vairą.

K.Kemzūrai ne kartą teko atsakyti į klausimą apie galimus konfliktus ir su Lietuvos krepšinio žvaigždėmis. Kaip visada iš anksto žodžius apgalvojantis treneris tvirtino, kad nemato nieko gėdinga, jei išklausys tokio krepšininko, kaip Šarūnas Jasikevičius, patarimus, bet pabrėžė, kad lemiamas žodis vis dėlto priklauso jam pačiam.

Deja, Š.Jasikevičius, kaip ir dar visas būrys Lietuvos krepšinio žvaigždžių (Rimantas Kaukėnas, Darjušas ir Kšyštofas Lavrinovičiai, Ramūnas Šiškauskas), šiemet rinktinėje nusprendė nežaisti, o Marijoną Petravičių sustabdė trauma.

Nacionalinėje komandoje liko vos keletas senbuvių, tarp kurių karštesniu charakteriu aikštėje išsiskiria nebent Linas Kleiza. Tačiau Lietuvos rinktinės lyderis ne kartą pabrėžė, kad tėra K.Kemzūros kareivis ir besąlygiškai klausys trenerio nurodymų.

Labiau įkvepiantis nei liūdinantis procesas

Bijota, kad be geriausių žaidėjų likusi Lietuvos rinktinė šiemet pasirodys dar prasčiau nei praėjusių metų nacionalinė ekipa. Tačiau pesimistines nuotaikas išsklaidė kontroliniai turnyrai, per kuriuos buvo nugalėtos pajėgios Slovėnijos, Turkijos, Vokietijos ir Kroatijos rinktinės.

Permainos nacionalinėje komandoje dabar ne vienam krepšinio gerbėjui kelia daugiau džiaugsmo nei liūdesio. Prie optimistų save priskiria ir žinomas krepšinio treneris Rūtenis Paulauskas. “Procesas, kai vieni žaidėjai išeina, o kiti ateina, visada yra žingsnis į priekį. Būtų sunku išgyventi, jei neturėtume jaunų žaidėjų pamainos. Tačiau jau daug metų įvairaus amžiaus mūsų rinktinės laimi medalius Europos čempionatuose, jas į priekį vis veda talentingi, išsiskiriantys žaidėjai. Todėl džiugu, kad mūsų rinktinė gali pasipildyti jaunais, ryškiais ir talentingais žaidėjais, tokiais kaip Martynas Gecevičius, Martynas Pocius ar Martynas Andriuškevičius. Jie – ryškūs savo kartos lyderiai, todėl mums kartų kaitos procesas nėra skausmingas. Manau, išgyvename pozityvų laikotarpį”, – tvirtino R.Paulauskas.

Krepšinio specialistas per kontrolines nacionalinės komandos rungtynes sakėsi pastebėjęs daug teigiamų dalykų. “Mačiau daugybę gerų taktinių sumanymų, komandos braižą, gerai panaudojamas kiekvieno žaidėjo stipriąsias savybes”, – sakė treneris. Jo vertinimu, įžaidėjų klausimas rinktinėje sprendžiamas gerai, bet tikrąją padėtį pamatysime tik prasidėjus pasaulio čempionatui.

“Sakyčiau, kad dabar ta problema maksimaliai paslėpta. Tačiau kol kas vyksta tik treniruotės. Įžaidėjas tampa svarbiausias, kai reikia surengti sėkmingą ataką lemiamomis rungtynių akimirkomis. Turime įžaidėjo etaloną Š.Jasikevičių, jis galėdavo vienas laimėti rungtynes, lemiamomis akimirkomis priimdamas genialius sprendimus”, – negailėjo pagyrų treneris.

Tiesa, “Veido” pašnekovai vengė prognozių, kaip mūsų rinktinei seksis šiame čempionate. Esą kontroliniai turnyrai parodė, kad esame panašaus lygio kaip slovėnai, turkai ar vokiečiai. Bet turime kur kas didesnį potencialą, kurį pademonstruosime jei ne šiemet, tai po metų – tikrai.

“Man nepatinka, kad šiuolaikiniame sporte tuoj pat reikalaujama rezultato. Nesvarbu, ar žaidei gerai ir pralaimėjai vienu tašku, ar pasirodei tikrai blogai. Palaukime, nesmerkime trenerių, federacijos vadovų, jei kas nors nepavyks iš karto. Padarykime išimtį. Jei žaidėjai atiduos visas jėgas, matysime gana brandų žaidimą, atsiskleis jauni krepšininkai, užduotį šių metų čempionate bus galima laikyti įvykdyta. Kaip pavyzdį galiu pateikti serbus, jie kelerius metus laukė savo laiko ir pernykščiame Europos čempionate sulaukė”, – dėstė R.Paulauskas.

Lietuvos krepšinio federacija (LKF) šių metų rinktinei taip pat nekelia konkrečių didelių užduočių. Esą svarbiausia – gerai pasirengti Lietuvoje vyksiančiam kitų metų Europos čempionatui. Šiemet visi būtų patenkinti, jei rinktinė patektų į pasaulio čempionato ketvirtfinalį. O štai kitąmet jau bus privaloma kovoti dėl medalių.

Matys visas pasaulis

Aukščiausio lygio sportas visada tuo pat metu yra ir verslas. Priminsime, kad pasaulio čempionatas vyks keturiuose dideliuose Turkijos miestuose: Stambule (12,8 mln. gyventojų), Ankaroje (3,7 mln.), Izmire (2,7 mln.) ir Kaiseryje (1,1 mln.). Šalis tikisi sulaukti apie 30 tūkst. turistų, atvyksiančių vien dėl krepšinio čempionato.

Turkijai pasaulio čempionato organizacinės išlaidos turėtų sugrįžti. Tačiau labiausiai komercine sėkme suinteresuota Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA), kuriai pasaulio čempionatas yra vienintelė galimybė solidžiai pasipildyti savo biudžetą.

FIBA svarbiausia buvo surinkti pinigų dar iki čempionato. Neatsitiktinai tarp pagrindinių FIBA rėmėjų šiemet dominuoja turkų kompanijos. Generalinis pasaulio čempionato rėmėjas yra Turkijos buitinės technikos gamybos gigantas “Beko”, tarp pagrindinių rėmėjų – antras pagal dydį privatus Turkijos bankas “Garanti”, mobiliojo ryšio bendrovė “Turkcell”, Turkijos avialinijos ir maisto pramonės milžinas “Ulker”.

Antras ir svarbiausias FIBA pajamų šaltinis – televizijos transliacijos teisių pardavimas. Regis, šioje srityje viskas klostėsi sklandžiai. Pasaulio čempionatas bus matomas visame pasaulyje. Europoje pasaulio pirmenybes galės žiūrėti 46-ių valstybių gyventojai. Iš didesnių Europos šalių šios krepšinio šventės negalės matyti tik Olandija ir Portugalija. Krepšinis taip pat nebus transliuojamas Islandijoje, Maltoje ir San Marine.

Tarp Senajame žemyne krepšinį rodysiančių televizijų dažniausiai mirga keletas pavadinimų: “Viasat” (Lietuva, Latvija, Estija, Danija, Suomija, Švedija, Norvegija), vokiškas sporto kanalas “Sport 1″ (buvęs DSF; Austrija, Vokietija, Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Šveicarija) ir “NTV Plius” (Armėnija, Baltarusija, Gruzija, Moldova, Rusija, Ukraina ir Azijai priklausantis Azerbaidžanas, Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikija, Turkmėnija, Uzbekija). “Al Jazeera Sport” pasaulio čempionatą transliuos Artimiesiems Rytams ir daliai Afrikos, o Šiaurės ir Pietų Amerikose dominuoja “Fox Sport” (transliuos ir į Australiją). Iš viso pasaulio čempionato transliacijomis galės džiaugtis 172 valstybių gyventojai.

Investicijos į krepšinį atsiperka

Lietuvos verslas taip pat jau aktyviai naudojasi ir toliau naudosis pasaulio čempionatu. Tiesa, nė viena mūsų kompanija negali savo poreikiams naudoti pasaulio čempionato logotipo (tai išskirtinė FIBA rėmėjų privilegija). Todėl mūsų šalyje remiama LKF ir naudojamasi Lietuvos rinktinės įvaizdžiu.

“Federacijos rėmėjų daugėja, su dauguma partnerių esame pasirašę ilgalaikes sutartis, tai reiškia, kad verslui krepšinis yra naudingas. Kiek žinau, per Europos, pasaulio čempionatus, olimpines žaidynes mūsų rėmėjai, pasinaudodami Lietuvos rinktinės įvaizdžiu, sugeba uždirbti nemažai pelno. Visi partneriai sako, kad investicijos į krepšinį atsiperka. Galiu pasakyti, kad pastaraisiais metais LKF iš rėmėjų surenkamos lėšos padidėjo 30 proc. Tai tik dar kartą įrodo, kad investuoti į krepšinį naudinga”, – sakė LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.

Būtent rėmėjų skiriamos lėšos leidžia Lietuvos rinktinei užtikrinti aukščiausio lygio aptarnavimą. Krepšininkai gyvena aukščiausio lygio viešbučiuose, keliauja užsakomaisiais reisais. Šiemet nacionalinės vyrų krepšinio komandos biudžetas sieks 1,6 mln. Lt, neskaičiuojant žaidėjų draudimui išleistų pinigų.

Futbolo gerbėjai dažnai sako, kad valstybei būtų naudingiau investuoti į šią sporto šaką, nes net ir mažesnės pergalės futbolo aikštėje sulaukia didesnio atgarsio nei skambiausi krepšininkų laimėjimai.

“Tai yra absurdas, kitaip nepavadinčiau. Nežinau, kiek valstybė turėtų investuoti, kad gautų tiek reklamos, kiek duoda krepšinis. Lietuva visam pasauliui asocijuojasi su krepšiniu, tai yra geriausias, pigiausias ir efektyviausias būdas pristatyti šalį”, – neabejojo M.Balčiūnas.

Pastaraisiais metais valstybės skiriamas finansavimas LKF nuolat mažėjo. Krepšiniui skiriamus keletą milijonų perleidus futbolininkams, puikiai veikianti krepšinio sistema susidurtų su labai dideliu išbandymu ir galbūt žlugtų. Tačiau ar kas nors drįstų garantuoti, kad tie pinigai leistų futbolininkams prasimušti į bent vieną Europos ar pasaulio čempionatą?

Pavyzdžiui, Belgija itin solidžiai remia savo futbolą, bet naudos iš to gauna mažai, šios komandos rinktinė pastaraisiais metais nežaidė nei pasaulio, nei Europos čempionatuose. Priminsime, kad Lietuvos krepšinio ir futbolo federacijų biudžetai šiuo metu yra panašūs. Lietuvos futbolo federacija didelę dalį lėšų gauna iš Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA).

Pergalė prognozuojama amerikiečiams

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos rinktinės vizitinė kortelė yra ne tik geras ir savitas krepšinis. Vienu neatskiriamų visų tarptautinių turnyrų simbolių jau tapo geltona ir žalia spalva pasipuošę mūsų nacionalinės komandos gerbėjai. Dideliais būriais rinktinę lydinčius aistruolius galima vadinti viena svarbiausių priežasčių, lėmusių, kad FIBA suteikė Lietuvai vardinį kvietimą į šių metų pasaulio čempionatą.

Kiek tiksliai lietuvių netrukus trauks arba jau išvyko į Turkiją, šiandien dar sunku pasakyti. Aistruolių lyderis Tomas Balaišis-Sėkla į savo grupę subūrė 80 krepšinio fanatikų. Jie Turkijoje bus iki pat finalo. Kitas didelis sirgalių būrys pasaulio čempionato varžybų vietą pasieks keliaudami su agentūromis ir savarankiškai. Prognozuojama, kad pirmojo etapo kovas Izmire stebės apie tūkstantį lietuvių.

Beje, šią vasarą LKF generaline rėmėja tapo lažybų bendrovė “Tonybet”. Jos atstovas Egidijus Rainys “Veidui” tvirtino, kad bendradarbiavimas su krepšininkais pasiteisino.

Ši lažybų bendrovė pergalę pasaulio čempionate prognozuoja amerikiečiams, o kaip didžiausi jų konkurentai vertinami ispanai. “Lietuviai prieš pirmąsias rungtynes lažinasi dėl aiškių favoritų – JAV ir Ispanijos pergalių. Gerai vertinamos ir gilias tradicijas turinčių Rusijos, Graikijos, taip pat ir Lietuvos galimybės. Čia derėtų paminėti ir tai, kad lietuviai lažinasi, jog mūsiškiai pirmąsias rungtynes, kurias žais su Naujosios Zelandijos rinktine, laimės”, – komentavo E.Rainys.