BFL

Dėl lenkų padėties Lietuvoje pateikiama tendencinga ir iškreipta informacija, sako europarlamentarė Laima Andrikienė.

Pasak jos, atėjo laikas kaimynus lenkus pasikviesti į Lietuvą, kad jie patys pamatytų esamą situaciją, pateikti skaičius – kiek Lietuvoje yra lenkiškų mokyklų ir kitą statistinę informaciją.

“Mano giliu įsitikinimu, daugelis teiginių, kuriuos jie mini, yra netiesa”, – vertindama 27 europarlamentarų viešą laišką Europos Sąjungos (ES) vadovams, kuriuo reikalaujama spausti Lietuvą, kad ji liautųsi diskriminavusi lenkų tautinę mažumą, sakė L.Andrikienė.

“Žmonėms yra pateikiama tendencinga informacija, ir galbūt mums atėjo laikas pakviesti lenkų parlamentarus atvažiuoti čia į Lietuvą, ir pažiūrėti, kokia padėtis yra iš tikrųjų”, – kalbėjo europarlamentarė.

Tačiau ji taip pat sakė, jog galbūt jau atėjo laikas ir Lietuvos pusei priimti tam tikrus sprendimus, dėl pavardžių, gatvių pavadinimų rašymo.

“Ko labiausiai reikia, kad tie santykiai taptų normaliais – šalto proto, ramybės, diskusijos prie stalo, kad ir Seime ar Europos Parlamente. Ir jei yra kokių neaiškumų, visi pasiruošę kalbėtis apie tai. Galbūt reikia ir kai kurių Lietuvos Vyriausybės ir Seimo veiksmų, sprendimų, aš manau, kad jiems taip pat atėjo laikas”, – žurnalistams penktadienį Seime sakė L. Andrikienė.

“Manau, kad ta tokia nesvarumo būklė, kurioj mes esam, be aiškių sprendimų, dėl pavardžių rašymo, laikas sudėti taškus. Dėl gatvių pavadinimo rašymo, tokia savivalė, kokia toleruojama Lietuvoje, kai bet kas gali per naktį padaryti užrašą lenkų kalba, miestelio pavadinimą, man atrodo, yra nepriimtina, ir tai yra provokacijos, siekiama atoveiksmio, ir to mums visiškai nereikia”, – kalbėjo politikė.

27 europarlamentarai viešu laišku kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) vadovus, reikalaudami spausti Lietuvą, kad ji liautųsi diskriminavusi lenkų tautinę mažumą, pranešė naujienų portalas delfi.lt.

Laiške, kurį pasirašė europarlamentaras iš Lietuvos Valdemaras Tomaševskis, būrys Lenkijos europarlamentarų bei vienas vengras, kreipiamasi į Europos Tarybos pirmininką Hermaną van Rompuy (Hermaną van Rompėjų), Europos Komisijos vadovą Jose Manuelį Barroso (Žozė Manuelį Barosą) ir ES pirmininkaujančios Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną.

“Lietuvos Respublika yra daugiatautė valstybė, kai kuriuose rajonuose vietos kilmės lenkų mažuma sudaro daugumą gyventojų ir gyvena šiuose kraštuose jau 700 metų. Šalčininkų rajone gyvena 79 proc. lenkų, Vilniaus rajone – 61 proc., o sostinėje Vilniuje – 18,7 proc. Nuo Lietuvos įstojimo į ES, t.y. nuo 2004 metų, lenkų mažumos situacija šioje valstybėje drastiškai pablogėjo”, – rašoma dokumente.

Anot europarlamentarų, ES teisės aktų perkėlimas į Lietuvos teisinę sistemą turėtų gerinti mažumų padėtį, o realybė esą atrodo atvirkščiai.

“Deja, Lietuvos Respublikoje yra priešingai, o Lietuvos valdžios veiksmai neabejotinai turi diskriminacinį pobūdį, nesuderinamą su ES galiojančiais teisės aktais”, – tvirtina politikai.

Europarlamentarai taip pat pateikia ilgą sąrašą Lietuvos valdžios sprendimų, kurie esą prastina lenkų tautinės mažumos padėtį. Minimas Švietimo įstatymas, lenkų kalbos naudojimo valstybinėse įstaigose apribojimai, dvikalbių užrašų draudimas, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimas, kuriame pabartas V. Tomaševskis. Tiesa, šį sprendimą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis jau panaikino per teismą.

Laiške tvirtinama, kad valdžios veiksmai lenkų atžvilgiu tiesiogiai prisideda prie šalyje augančio nacionalizmo.

“Diskriminaciniai valdžios veiksmai veikia augantį rasistinių, ksenofobiškų bei antisemitiškų poelgių skaičių, (…) kurių pavyzdžiu buvo 2011 m. kovo 11 d. valstybės atkūrimo dienos eitynės su šūkiais “Lietuva lietuviams”, “Už gimtąją Lietuvą, rasę ir tautą” bei užrašo “Juden raus” atsiradimas ant vienintelės Vilniaus sinagogos”, – rašoma dokumente.

Europos Komisijos, Europos Tarybos ir Vengrijos vadovų prašoma imtis griežtų veiksmų ginant Lietuvos lenkų teises, kad Lietuvoje liautųsi šios tautinės mažumos diskriminavimas.