Vilniuje penktadienį vykusioje tautinių mažumų konferencijoje kalbėję du Lietuvos lenkų atstovai išsakė priešingus požiūrius į savo lenkų mažumos padėtį Lietuvoje.

“Lietuvos lenkų sąjunga turi budėti ir gintis nuo valdžios siekių naikinti švietimą gimtąja – lenkų – kalba. Įstatymų leidėjas šios rudens sesijos metu toliau svarstys naująjį Švietimo įstatymo projektą. Norima įteisinti dalį dalykų tautinių mažumų mokyklose dėstyti vien valstybine kalba”, – konferencijoje kalbėjo Lietuvos lenkų sąjungos sekretorius Edvardas Trusevičius.

Pasak jo, Lietuvos lenkai nėra imigrantai ir jų integracijos planai kelia juoką: “Lenkai, kaip ir kitos tautinės mažumos pakankamai gerai integruotos į Lietuvos visuomenę. Vienintelis prašymas – mūsų nereikia asimiliuoti”.

“Ką gi pasiekė Lietuvos valdžia, kad galiausiai būtų įteisinta vardų ir pavardžių rašyba asmens dokumentuose taip, kaip to prašo Lietuvos lenkų sąjunga, ir kas traktuojama kaip normali praktika ES valstybėse? O kur dvikalbiai topografiniai ženklai tose vietovėse, kur tautinės mažumos sudaro bemaž daugumą? Už viešą gimtosios kalbos vartojimą piliečiai šiandien privalo mokėti baudas”, – dėstė E.Trusevičius.

Kitas konferencijoje kalbėjęs Lietuvos lenkas Ryšardas Maceikanecas sakė, kad šalies lenkų mažuma nuolat kovoja: “o kova reikalauja priešų, tai, aišku, lietuviai ir Lietuva kaip valstybė”.

“Mums reikalingas vienintelis vadas, o kartu vienintelė ir nesveika nuomonė. Lietuvos lenkams, o galbūt ir kitoms mažumoms reikėtų pakeisti žodį “kova” į žodį “darbas”, ir tada bus vietos skirtingoms idėjoms, nuomonėms ir bendravimui. Tuo turi būti suinteresuotos visų pirma pačios tautinės mažumos, bet ypač tai būdinga lenkų mažumai, kurios vystymasis sustojo ir turi neigiamą pagreitį”, – teigė buvęs Lietuvos lenkų sąjungos vadovas R.Maceikanecas.

Pasak jo, Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose nuo seno dominuoja vienintelė politinė jėga – Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), kuri į viešąją erdvę neleidžia patekti kitokiai nei jos propaguojamai informacijai, todėl “ten gyvenantys žmonės tiesiog nepajuto, kad Lietuvoje kas nors pasikeitė”.

Kalbėdamas apie dvikalbius vietovardžių užrašus Vilniaus krašte jis sakė, kad tai “būtų normalus dalykas, jei jie kiltų iš vidinio kultūrinio noro”.

“O šie užrašai kyla todėl, kad atvažiuoja partinis vadukas ir pirštu rodo, ant kurio namo, ką pakabinti. Problema ne užrašuose, bet kokiu būdu jie gimsta”, – sakė R.Maceikanecas.

Pasak jo, Vilniaus krašto mokyklose įgyvendinamos ugdymo programos nesuteikia pagrindo lenkų mažumos “pilietėjimui”.

Penktadienio rytą LLRA atstovai surengė piketą prie viešbučio, kuriame vyko renginys, teigdami, kad R.Maceikanecas yra susikompromitavęs ir jiems neatstovauja. LLRA atstovai pažymėjo, kad pagrasinus piketu į pranešėjų sąrašą buvo įtrauktas juos tenkinantis E.Trusevičius.

Paties E.Trusevičiaus pranešime R.Maceikanecui teko nemažai kritikos už susilaikymą 1990 metais Aukščiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui balsuojat dėl Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo ir “aršaus anuomet” lietuvių nemėgimo.