Šiandien, balandžio 5 dieną, trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, Susisiekimo ministerijos iniciatyva, vyksta saugaus eismo akcija, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į dviratininkų saugumo keliuose problemą.
Saugaus eismo dienos išvakarėse praeiviai gausiai lankomose miestų vietose gali išvysti instaliacijas – balta spalva nudažytus „dviračius -vaiduoklius“. Tai – daugelyje šalių paplitęs ir naudojamas žuvusių dviratininkų simbolis.
Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vyriausiasis specialistas Dmitrij Bial tikisi, kad „dviračiai-vaiduokliai“ atkreips tų eismo dalyvių dėmesį, kurių tradicinės edukacinės priemonės nepaveikia, nes dviračių transporto priemonių vairuotojai mūsų keliuose tikrai nėra saugūs.
„Statistikos duomenimis, praėjusiais metais keliuose žuvo daugiau nei trisdešimt dviratininkų, dar apie tris šimtus buvo sužeisti. Pastatę „dviračius-vaiduoklius“, stengiamės pasibelsti į kiekvieno piliečio ir tuo pačiu – eismo dalyvio sąžinę bei sąmonę. Manau, kad tol, kol keliuose žūsta bent vienas dviratininkas, tokios akcijos ir eismo kultūros lygio kėlimas yra labai svarbūs.“, – teigia D. Bial.
Pasak jo, šia iniciatyva siekiama ir pačius dviratininkus paskatinti būti atsargesnius, laikytis Kelių eismo taisyklių, kelyje dėvėti specialias apsaugos priemones, o dviračius ženklinti šviesą atspindinčiais elementais.
Tuo tarpu Lietuvos dviračių sporto federacijos generalinis sekretorius – direktorius Valentinas Rutkauskas pastebi, kad vis dar jaučiama priešprieša tarp dviratininkų ir automobilių vairuotojų.
„Tiek mėgėjams, tiek dviračių sporto profesionalams treniruotis keliuose nėra lengva. Neretai susiduriame su vairuotojų neigiamu požiūriu į dviratininkus, kuriuos jie palydi automobilių garso signalais, o kartais net mojuodami kumščiu ar riebiau nusikeikdami. Pasitaiko atvejų, kai vairuotojai nepraleidžia dviratininkų, važiuojančių pagrindiniu keliu. Visos panašios akcijos ir iniciatyvos yra reikalingos, jei bent viena gyvybė bus išsaugota, bent vienas automobilio vairuotojas ar dviratininkas taps supratingesnis, o tai – jau žingsnis tokių dviratininkams draugiškų valstybių, kaip Vokietija ar Italija, link“, – teigia Lietuvos dviračių sporto federacijos atstovas bei palinki visiems eismo dalyviams būti pakantesniais, draugiškesniais bei atidesniais, ypač tamsiu paros metu.
Dar neteko asmeniškai susidurti, kad kas nors mane būtų apkeikęs, kad su dviračiu važiuoju ar pagrūmojęs kumsčiu. Kažkokia nesąmonė mano galva, nebent jau labai nusipelno dviratininkas. Nes kai važiuoju su automobiliu vasarą tai pasitaiko tokių naglų dviratininkų (tiksliau pacukų ant pedalų), kurie nežiūri nei savo saugumo, kas būtų man asmeniškai prioritetas numeris vienas, nei kitų eismo dalyvių saugumo. Bet nei jų keikiu, nei ką. Tiesiog iš tolo aplenkiu, kad neįsirėžtų į automobilio šoną.
Reikia pirmiau išmokti elementarių elgesio kelyje taisyklių (nekalbu apie KET). Kita vertus, pas mus nėra įsišaknijusios dviračių kultūros. Vienintelis bent kiek normalesnis dviračių takas yra nutiestas Druskininkuose. Visuose kituose miestuose reikia arba važiuoti gatvėmis (ir tikėtis, jog koks kelių erelis nepartrenks), arba važiuoti pėsčiųjų taku, nes dviračių keliai… achem… arba per trumpi, arba jais pėstieji vaikšto, arba nepakeliui.