"Veido" archyvas

Vykdydama Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų sprendimus Lietuva žalai atlyginti pernai išmokėjo daugiau nei 651 tūkst. Lt

Apie porą metų tebesitęsianti Kedžių istorija, metus trunkanti Eglės Kusaitės byla visuomenės akyse devalvuoja teisingumą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) konstatuoja, kad Lietuvoje dažniausiai pažeidžiama žmogaus teisė į teisingą teismą. Lietuvos teismai dėl valstybei atstovaujančių pareigūnų neteisėtų veiksmų nukentėjusiems asmenims priteisia tūkstančius litų žalai atlyginti. Taigi, kiek mums, Lietuvos mokesčių mokėtojams, kainuoja šalies teisinės sistemos brokas?

Teisingumo ministerijos akylai prižiūrimi ir sunkiai visuomenei prieinami duomenys rodo, kad pernai Lietuva išmokėjo daugiau nei 651 tūkst. Lt, o per tris šių metų mėnesius – daugiau nei 71 tūkst. Lt, vykdydama EŽTT ir Lietuvos teismų sprendimus žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti ir šalių taikiems susitarimams apmokėti.

Valdžios atstovai nemato nieko bloga

Lietuvos Vyriausybės atstovė EŽTT Elvyra Baltutytė pastebi, kad pastaruoju metu teismas, nors ir nustato pažeidimą, pinigų visai nepriteisia. “Konstatuojama, kad pats pažeidimo pripažinimas turi būti pakankama satisfakcija pareiškėjui”, – nurodo tendenciją Lietuvos atstovė.

Tai reiškia, kad ateityje bus dar sudėtingiau išmatuoti, kiek iš tikrųjų valstybei ir jos žmonėms kainuoja Lietuvos teisinės sistemos brokas, galintis būti joje dirbančių pareigūnų darbo matas ir rodiklis.

Lietuvos valdžios atstovai dėl pralaimimų bylų EŽTT padėties nedramatizuoja ir nieko blogo nemato. “Lietuvos padėtis iš bendro kitų valstybių konteksto niekuo neišsiskiria”, – tvirtina E.Baltutytė. Pasak jos, apie 90 proc. EŽTT perduodamų pareiškimų prieš Lietuvą, kaip, beje, ir prieš kitas valstybes, yra atmetami kaip aiškiai nepagrįsti be tolesnio nagrinėjimo.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius primena, kad mūsų šalyje dar nėra įvykdyti kai kurie 2004–2005 m. EŽTT priimti sprendimai prieš Lietuvą. “Pagalvojus galima ir daugiau neįvykdytų sprendimų atrasti. Jei šiuo požiūriu Lietuva niekuo neišsiskiria iš kitų, tai blogai”, – sako H.Mickevičius.

Vyriausybės atstovė EŽTT 2010 m. savo veiklos ataskaitoje taip pat pripažįsta, kad Lietuva jau keletą metų iš eilės nevykdo kai kurių EŽTT priimtų sprendimų prieš Lietuvą, taip sukurdama palankias aplinkybes ir toliau mokesčių mokėtojų pinigais kompensuoti asmenų galimai patirtą žalą dėl pažeistų jų teisių. Pavyzdžiui, Lietuva iki šiol nėra įvykdžiusi dar 2007 m. byloje “L. prieš Lietuvą” EŽTT priimto sprendimo, įpareigojančio valstybę priimti teisės aktus dėl lyties keitimo.

“Šią problemą būtina spręsti neatidėliojant, nes egzistuojanti teisės spraga suteikia galimybę kreiptis į Lietuvos teismus dėl žalos atlyginimo, ir ši žala jau yra priteisiama. Taip pat išlieka tikimybė, kad bus pripažinti pakartotiniai Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimai”, – savo veiklos ataskaitoje rašo E.Baltutytė.

Dažniausiai skundžiamasi dėl teisės į teisingą teismą

Vykdant Lietuvos teismų sprendimus žaloms, atsiradusioms dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ir pagal teismo patvirtintas taikos sutartis atsiradusiai žalai atlyginti, pernai išmokėta beveik 536 tūkst. Lt, o per tris šių metų mėnesius – 54 tūkst. Lt.

Gan dažnai žalos, išmokamos iš valstybės kišenės, Lietuvos teismuose priteisiamos dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų. Pavyzdžiui, tik viena šių metų kovą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėta su policininko veiksmais susijusi byla valstybei kainavo 41 tūkst. Lt. Tiek šio teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija priteisė vienam Vilniaus rajono gyventojui, nes Vilniaus rajono policijos komisariato Rukainių policijos nuovados pareigūnas sulaikymo metu neblaiviam vairuotojui spirdamas koja išmušė keturis priekinius ir du apatinius dantis. Pripažinta, kad žalą turės atlyginti valstybė, nes pareigūnas nusikaltimą padarė eidamas tarnybines pareigas. Teismas konstatavo, kad dėl neteisėtų pareigūno veiksmų nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jis patyrė fizinę ir kartu didelę turtinę žalą, o valstybė, akivaizdžiai pažeminus policijos autoritetą, – didelę neturtinę žalą.

Tuo tarpu EŽTT, E.Baltutytės tvirtinimu, lietuviai dažniausiai skundžiasi dėl galimai pažeistos teisės į teisingą teismą. “Bylose prieš Lietuvą EŽTT yra nustatęs daugiausiai šios teisės pažeidimų, iš jų net 17 pažeidimų dėl pernelyg ilgos proceso trukmės”, – sako pašnekovė.

Ji teigia, kad prieš keletą metų iki naujojo Baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimo 2003 m. gegužės 1 d. EŽTT iš Lietuvos sulaukdavo daug skundų dėl neteisėto suėmimo, jo trukmės ar sąlygų. Tuo metu šis teismas gaudavo daug skundų dėl tariamo kankinimo ir nežmoniško elgesio, tačiau dabar tokių skundų ir, analogiškai, nustatomų pažeidimų būna kur kas mažiau.

Suskaičiuoti sunku

Sergejus Muravjovas, “Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovas, sako, kad labai sunku yra suskaičiuoti, kiek mums, Lietuvos mokesčių mokėtojams, iš tikrųjų kainuoja teisingumas.

“Tyrimai rodo, kad gyventojams labai trūksta informacijos apie teismų darbą. Jiems neaišku, kodėl teismai priima vienokį ar kitokį sprendimą, ir jiems niekas to nepaaiškina, o kai nėra aiškumo, tuomet atrodo, kad viskas neskaidru, nešvaru ir įtartina. Be to, tyrimai taip pat rodo, kad dažniausiai nuomonę apie teismus žmonės susidaro remdamiesi ne savo, bet kaimynų, draugų, pažįstamų patirtimi, o tai visuomet labai subjektyvu”, – teigia S.Muravjovas.

Tačiau blogiausia, pasak jo, kad žmonės nepasitiki valdžios institucijomis, bijo pasireikšti, dalyvauti visuomeniniame gyvenime, jaučiasi užspausti ir mano, jog nuo jų niekas nepriklauso. “Man kyla klausimas, kiek mums kainuoja nepasitikėjimas valdžios institucijomis, nes tai prisideda prie to teisingumo supratimo visuomenėje. Jeigu užtikrintume konfidencialumo apsaugą ir tinkamai įtrauktume visuomenės narius į teisinę sistemą, turėtume tik naudos, o tai dar nieko ir nekainuotų”, – dėsto “Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovas.

Nuo nusikaltėlių neapsaugo

Mokytoja dirbanti vilnietė Lina sako negalinti susitaikyti su tuo, kad nors ir moka mokesčius valstybei, teisinė sistema jos turimos nuosavybės nuo nusikaltėlių jau šešis kartus neapsaugojo, o piktadarių padarytų nuostolių niekas neatlygina. Mergina pasakoja prieš šešerius metus nusipirkusi automobilį. Per tą laiką iš jo du kartus pavogė magnetolą ir sugadino durų spyneles, vieną kartą išdaužė langą, du kartus pavogė akumuliatorių, dar kartą kažkas sudaužė veidrodėlį ir aplamdė automobilio kėbulą.

“Kiek kartų kreipiausi į policiją – atsakymas tas pats: įvykis mažareikšmis, tikimybė, kad nusikaltėliai bus surasti, lygi nuliui – tą tiesiai šviesiai pasakydavo patys pareigūnai. O labiausiai priblokšdavo, kad pokalbio pabaigoje dar ir patys policininkai pasiskųsdavo, jog ir jų automobiliai buvo apvogti”, – pasakoja Lina.

“Ar jūs įsivaizduojate, kiek man tai jau kainavo pinigų, sveikatos, laiko? O rezultatų nėra. Tai kodėl turiu dvigubai mokėti: ir teisinei sistemai, kuri niekuo negali padėti, ir nusikaltėliams, kurie iš manęs tą nuosavybę atima, sugadina ar pavagia?” – piktinasi mergina.

Sistema turi keistis

“Dabar veikianti sistema turi keistis, persitvarkyti, o viešasis sektorius turi pagaliau suprasti, kad jų paslaugos reikalingos žmogui, todėl privalo tenkinti aukščiausius aptarnavimo standartus, kad jas iš tiesų būtų galima vadinti paslaugomis”, – įsitikinęs S.Muravjovas.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius neabejoja, kad mūsų šalyje veikianti įstatymų bazė yra labai gera. “Problema Lietuvoje yra teisėjų, prokurorų mentalitetas. Žmonės, dirbantys prokuratūroje, teisme, policijoje, mato tik bylas, o už tų bylų nemato žmogaus. Tas ypač pastebima tokiose rezonansinėse bylose, kaip Kedžio, Kusaitės, Gatajevų bylos”, – vardija H.Mickevičius.

Pasak jo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek Lietuvos teismai gyventojams dėl pažeistų jų teisių priteistų gerokai mažesnes mokesčių mokėtojų pinigų sumas, o padėtis teisėsaugos struktūrose iš esmės pasikeistų, jeigu teisėjai ir prokurorai būtų radikaliau ir dažniau atleidžiami iš darbo bei pakeičiami kitais, arba jie turi būti papildomai mokomi.

“Šiandien susiduriame su senu, bet dar labai gyvu sovietinių jėgos struktūrų mentalitetu, kuris būdingas mūsų teisėsaugoje dirbantiems žmonėms, ir galbūt menku jų profesionalumu”, – teigia H.Mickevičius.

O policijos generalinio komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis įsitikinęs, kad įsteigtas policijos ombudsmeno institutas Lietuvoje pagerintų policijos darbu nepatenkintų piliečių skundų tyrimą ir padidintų visuomenės pasitikėjimą pačia policija.

“Europos Žmogaus Teisių Teisme dažnai pralaimime bylas dėl netinkamo teisės aktų taikymo, kai kuriais atvejais mūsų pareigūnų aplaidumo, nepakankamo išmanymo tų žmogaus teisių, kurias reglamentuoja Europos žmogaus laisvių ir teisių konvencija bei jos protokolai, standartų, todėl mes, policijos vadovai, esame įsitikinę, kad ombudsmeno patirtis, sukaupta Lietuvoje ir Europos valstybėse, padės mums geriau susiorientuoti ir spręsti daugelį policijos sistemoje esančių problemų”, – išeitį nurodo A.Stončaitis.