"Veido" archyvas

Šiuo metu 38,5 proc. visų mokslo laipsnį turinčių tyrėjų sudaro vyresni nei 55 metų asmenys

Šiuo metu mūsų šalies mokslo sistemoje dirba beveik 19 tūkst. mokslo darbuotojų, daugiau nei šeši tūkstančiai jų turi mokslinį ir pedagoginį vardą.

Deja, pačių mokslininkų vertinimu, mokslas Lietuvoje šiandien podukros vietoj: politikai mokslo visuomenei neskria nei pakankamo dėmesio, nei pakenčiamo finansavimo, didžiuma verslininkų į mūsų mokslininkų laimėjimus žvelgia skeptiškai, naujai besikuriantys mokslo slėniai – taip pat visiškai kitokie, nei įsivaizduoja mokslininkai, ES parama Lietuvos mokslui irgi keliauja pro šoną, o ir visa visuomenė apie savo mokslininkų veiklą ir produkciją turi itin primityvų supratimą, todėl mokslininkai Lietuvoje nėra labai vertinami, nėra jie ir dideli autoritetai.

Suskilusios geldos sindromas

Daiva Sirtautienė, Klaipėdos universiteto docentė, socialinių mokslų daktarė dabartinę mokslininkų padėtį įvardija kaip tragikomišką: “Labai apmaudu, kai nori atlikti naudingus visuomenei darbus – rašyti, tyrinėti, kurti – ir pamatai, kad atsiduri prie suskilusios geldos. Aš ir mano vyras – abu turime daktaro laipsnius, rašome aukščiausios kokybės mokslinius darbus, bet be anytos finansinės pagalbos negalėtume net savo dukros išleisti į mokslus. Ir tai yra absurdas.” Mokslininkės teigimu, prasčiausiai šiuo metu gyvena būtent tie Lietuvos mokslininkai, kurie turi ir savo mokslinius darbus rašyti, ir akademinį darbą dirbti. “Mūsų algos labai mažos (mažesnės net už mokytojų), o krūviai – nežmoniški”, – teigia D.Sirtautienė.

Mokslininkų sąjungos pirmininkas prof. Rimas Norvaiša priduria, kad kiekybės vaikymasis moksle yra neabejotinai žalingas. Deja, kitaip, regis, nebus, mat mokslinės veiklos vertinimo kriterijus yra suabsoliutintas – mokslininko kvalifikacija vertinama tik pagal mokslinių straipsnių skaičių mokslinėse publikacijose. Tad mokslo darbuotojai, norėdami užsidirbti pragyvenimui, turi rašyti kiek įmanoma daugiau mokslinės produkcijos, dėl to kenčia jų darbų kokybė.

Nėra perspektyvų

Tiesa, daug bėdų ir ydų esama ir pačioje mokslininkų bendruomenėje. Visų pirma mokslininkų “senėjimas”, juk šiuo metu net 38,5 proc. visų mokslo laipsnį turinčių tyrėjų sudaro vyresni nei 55 metų asmenys. Jaunų mokslininkų Lietuvoje akivaizdžiai per mažai. Mokslo personalas iki 35 metų sudaro niekingus 12 proc. personalo apskritai, o tai akivaizdžiai trukdo kokybinei kaitai.

“Spartus mokslininkų bendruomenės senėjimas mūsų šalyje visiškai nieko nebestebina. Jauni žmonės mato dabartinę situaciją ir svarsto, kam žmogui mokytis 10 metų, jeigu paskui jis bus niekas. Kam visa tai. Pavyzdžiui, sovietmečiu apsigynus disertaciją alga iškart padvigubėdavo. O dabar ji valstybės tarnyboje arba viešajame sektoriuje pakyla vos 200 Lt. Tad jaunas žmogus, suvokdamas perspektyvos nebuvimą, tokio darbo tikrai nesirinks”, – įsitikinusi D.Sirtautienė.

Tendencijos iš tiesų bauginančios. Internetu apklausus 50 dabartinių studentų iš įvairių Lietuvos universitetų, nė vienas jų nepatvirtino, kad sieks tapti mokslininku. “Tiesą sakant, neverta tiek metų mokytis, investuoti į savo ateitį ir galiausiai uždirbti minimalią algą”, – mano Šiaulių universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto studentė Greta Kavaliauskaitė.

O mokslininkų sėnėjimas gimdo kitas problemas: tarkime, didelė dalis Lietuvos mokslininkų nesugeba bendradarbiauti su verslininkais, nesugeba įgyvendinti bendrų projektų. Jiems didžiausias siaubas yra mokslo komercializacija. Nors, tarkime, Vokietijoje, Autrijoje, Didžiojoje Britanijoje mokslo ir verslo sinergija kaip tik ir lemia dižiulę šalių pažangą ir inovatyvumą.

Politikai iš susitikimų su mokslininkai pabėga

Skirtingi kalbinti pašnekovai pabrėžia, kad mūsų mokslo sistemoje permainų labai mažai ir jos labai lėtos.
R.Norvaiša pastebi, kad dabar mokslo valdymo sistemoje dominuoja žmonės, propaguojantys tik savo požiūrį, stipriai juntama ir jų politinė priklausomybė. O žvelgti esą derėtų gerokai plačiau, nes mokslas – viešoji gėrybė: “Norit išspręsti iškilusias bėdas, pirmiausia reikia susitarti, kokią gi šiandien turime situaciją. Tačiau mūsų šalyje nėra keitimosi nuomonėmis tradicijos – politikai, jei susitinka su mokslininkais, tai tik paskaito pranešimą ir dingsta. Apmaudu, nes kol mes nepradėsime diskutuoti, tol reikalai iš vietos nepajudės.”

Faktai apie mokslo padėtį Lietuvoje

• Šiuo metu mokslo tiriamąja veikla Lietuvoje užsima 18,6 tūkst. darbuotojų, 6,3 tūkst. jų turi mokslo laipsnį ir pedagoginį vardą.

• Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros darbams per metus skiriama apie 800–900 mln. Lt. Daugiausiai – pusę – tam skiria aukštojo mokslo sektorius, ketvirtadalį – verslo sektorius, dar ketvirtadalį – valdžios sektorius.

• Lietuvos bendrosios išlaidos moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai sudaro apie 0,8 proc. BVP.

• Pasaulio banko ataskaitos duomenimis, pagal tai, kokią BVP dalį Lietuva išleidžia mokslo tyrimams, mūsų šalis yra aukščiau už ES vidurkį, tačiau šių pinigų panaudojimo efektyvumas ir rezultatai yra daug žemesni nei ES vidurkis.

• Lietuva, sukuria mažiau patentų, nei būtų galima tikėtis pagal investuotas nacionalinio biudžeto lėšas, liudija Pasaulio banko ataskaita.

• Lietuva pagal mokslo publikacijų skaičių pasaulyje užima tik 116 vietą.