Auklėjimas. Ar galima tikėtis, kad mokyklose išnyks patyčios, kai vaikai bendrauti mokosi iš žinomų televizijos nepraustaburnių, kai jų tėvai tiki, jog beržinė košė – sveika? Vargu, nes, nepaisant blizgančių patyčių prevencijos programų, niekinamų, žeminamų vaikų mažėja tik ataskaitose, bet ne realiame gyvenime.

Kraupus įrašas socialiniame tinkle „Facebook“: du nepilnamečiai surengė paaugliui kruviną egzekuciją. Mušamas, daužomas per galvą, gąsdinamas, kad bus užmuštas ir pakastas, berniukas verčiamas maldauti atleidimo už nežinia kokius veiksmus. Aukos veidas pasruvęs krauju ir ašaromis, tačiau smurtautojai nesiliauja – vienas toliau jį talžo, kitas filmuoja egzekuciją ir už kadro patarinėja jos vykdytojui. Šie siaubingi vaizdai, nufilmuoti prieš trejus metus, socialiniuose tinkluose pasklido praėjusią savaitę.

Tuo pat metu vėl garsiai nuskambėjo ir išskirtinio žiaurumo nusikaltimo, įvykdyto 2011-ųjų liepą, detalės. Teisingumas tarė paskutinį žodį Šiaulių gimnazistės nužudymo byloje. Dvi jaunos nusikaltėlės, pramintos Šiaulių kanibalėmis, nužudžiusios, vėliau išniekinusios savo bendramokslės palaikus, išgirdo galutinį nuosprendį: joms skirta po 20 metų nelaisvės. Nužudytos gimnazistės tėvai prašė nuteistąsias įkalinti iki gyvos galvos, nes jos apibūdinamos kaip itin žiaurios, itin ciniškos ir visiškai abejingos kito žmogaus išgyvenimams bei gyvybei.

Gyvename jaunų nusikaltėlių, tarp kurių galioja Williamo Goldingo „Musių valdovo“ barbariškos vaikų bendruomenės dėsniai? Deja, praėjusi savaitė – ne išimtis iš kitų. Juodąsias kronikas nuolat papildo nepilnamečių ar ką tik šią amžiaus grupę palikusių asmenų padaryti nusikaltimai, ir iš miestų, ir iš kaimo vietovių mokyklų skrieja pranešimai apie bendraamžių patyčias, kurios jų aukas nuveda net iki kraštutinių pasirinkimų.

Smurto ir patyčių epidemija nesitraukia taip greitai, kaip to norėtų kovą jai paskelbusios institucijos. O kai kurių jos dalyvių nuomone, patyčių ne mažėja, bet, priešingai, daugėja, nes gydyti pradėta ne nuo to galo – suaugusieji turi susitvarkyti su savomis problemomis, kad jų nepermestų vaikams.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Lietuva dėl patyčių paplitimo mokyklose pirmauja: 2010 m. kas trečias trylikametis paauglys pripažino, kad yra nuo jų nukentėjęs.

Praėjusių metų pabaigoje pristatyti naujausi PSO atliekamos Tarptautinės mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos studijos (angl. HBSC) duomenys. Mūsų šalis patyčių paplitimo tyrime dalyvauja jau du dešimtmečius. Jis apibendrina 44 šalių duomenis, tarp kurių – ir 11–15 metų moksleivių apklausos.

Vaikams pateikiami klausimai apie sveikatą, fizinį krūvį, mokyklinę aprangą, taip pat ir apie psichologinę savijautą, patiriamas patyčias. Remiantis naujausiais duomenimis, du iš trijų Lietuvos mokinių yra susidūrę su patyčiomis, tai yra iš jų tyčiotasi arba jie patys tyčiojosi iš kitų. Patyčių iniciatoriais ir aukomis dažniau tampa berniukai nei mergaitės: patyčias patyrė 31,2 proc. berniukų ir 27,7 proc. mergaičių. Patys iš kitų dažniau linkę tyčiotis berniukai (29,8 proc.) nei mergaitės (15,3 proc.). Atliekant tyrimą taip pat nustatyta, kad dažniausiai tyčiojamasi iš 11–13 metų mokinių, o iš kitų labiausiai linkę tyčiotis penkiolikmečiai.

Duomenys HBSC studijai renkami kas ketverius metus. Pastarojo tyrimo metu pirmą kartą buvo pateikiamas klausimas apie elektronines patyčias. Nustatyta, kad Lietuvoje jas yra patyręs maždaug kas penktas vaikas.

HBSC palyginamieji tyrimai rodo, kad nuo 1994 m. patyčių visose šalyse mažėjo. Šviesėja ir Lietuvos statistika. Ją į viršų tempia mūsų šalyje 2008 m. pradėta įgyvendinti OLWEUS patyčių prevencijos programa. Norvegijoje, kur ji ir buvo sukurta, patyčių lygis nuo 2009-ųjų stabilizavosi ties aštuoniais procentais.

Prieš pradedant įgyvendinti šią programą pradinis patyčių procentas Lietuvos mokyklose siekė 30,3. Po septynerių metų programą tęsiančių mokyklų patyčių lygio vidurkis jau buvo 17,3 proc. (2014 m. duomenys). 2013-aisiais programą vykdyti pradėjusiose mokyklose pradinis patyčių lygis siekė 27,6, po metų veiklos – 20,4 proc. Programos apklausos rodo, kad ją įsileidusiose mokyklose mažėja ir ilgalaikių patyčių, trunkančių metus ir ilgiau (nuo 5,4 iki 3,6 proc. per vienus programos vykdymo metus).

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-08-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.