"Veido" archyvas

Oficialiais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje su organizuotu nusikalstamumu vienaip ar kitaip susiję apie 600 žmonių

Tarptautinės organizuotos nusikalstamos grupuotės Lietuva naudojasi kaip savotišku logistikos centru, per kurį į rytus ir į vakarus keliauja patys įvairiausi narkotikai, prostitutės, ginklai, vogti automobiliai, klastotės ir pan.

Gerai organizuoti, turintys ryšių ir, svarbiausia, universalūs, juodosioms rinkoms pristatantys visko, ko tik reikia. Taip lietuvius ir organizuotą nusikalstamumą mūsų šalyje organizuoto nusikalstamo grėsmių Europos Sąjungai įvertinime apibendrina Europolas.

Organizuotumu šiurpina Europą

Europolo analitikai, aptardami organizuotą nusikalstamumą visoje ES, Europos žemėlapį yra padaliję į penkias dalis, vadinamuosius kriminalinius centrus, o trys Baltijos šalys priskiriamos vienam iš jų. Konstatuojama, kad Šiaurės rytų kriminaliniame centre pagrindinį vaidmenį vaidina lietuviškos nusikalstamos grupuotės.

Lietuviai visoje Europoje garsūs, kai kalbama tiek apie organizuotas automobilių vagystes, tiek apie narkotikų pervežimą, tiek apie prostitucijos organizavimą, tiek apie pinigų padirbinėjimą. Pasižymėję jie ir daugumoje kitų nusikalstamų veikų. Beje, lietuviai nusikaltėliai labai lankstūs, tamsiajame pasaulyje jie labai vertinami dėl to, kad turi daug įvairių ryšių su Kaliningrado, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Baltarusijos ir ypač Rusijos nusikaltėliais.

Būtent Lietuvoje estų, lenkų, latvių gaujos, kaip savotiškame turguje, apsirūpina nelegaliomis prekėmis ir toliau jas platina savo šalyse. Reikia gabenti kokainą į Rusiją? Lietuviai tai gali padaryti be didelių sunkumų. Į Sankt Peterburgą tiesiogiai iš Pietų Amerikos vežamas kokainas keliauja į Baltijos regioną ir iš čia gali būti “paskirstamos” Šiaurės Rytų rinkoms – Lietuvoje dideli kiekiai neužsibūna. Ne tik narkotikai, bet ir įvairios klastotės iš Sankt Peterburgo keliauja būtent į Lietuvą ir tik po to atsiduria Vakarų Europos juodosiose prekyvietėse.

"Veido" archyvas

“Europolo” žemėlapis atskleidžia, kaip per Lietuvą juda nelegalios prekės ir kaip nusidriekę nusikaltėlių maršrutai

Vogtos mašinos, cigaretės, ginklai, nelegalūs migrantai, moterys seksualiniam išnaudojimui – visa tai ES pasiekia per Baltijos šalių regioną, ypač Lietuvą. Į Rytus per Lietuvą keliauja kokainas, kanapės. Sintetiniai narkotikai iš ES šiaurės vakarų per Lietuvą nukeliauja į Skandinavijos rinkas, ypač anamfetaminas, kuris, negana to, Lietuvoje dar ir gaminamas.

Pareigūnai: viską žinome, tik nieko nesakysime

“Organizuotas nusikalstamumas neturi kvapo, aromato ir iš esmės yra nematomas, bet kiekvienas žino, kad jis egzistuoja. Bet kai jūs tai suvokiate, kai jis tampa realybe, jūs neturite jokio šanso, būna per vėlu”, – yra pasakęs vienas austrų teisininkas.

“Stebime”, “tiriame”, “mums viskas žinoma” – tokius atsakymus dažniausiai pateikia už organizuotą nusikalstamumą atsakingi Lietuvos pareigūnai. Kad ir kas tai būtų – vieši pranešimai, veiklos ataskaitos ar šiaip pasisakymai, kalbant apie organizuotą nusikalstamumą akcentai dėliojami labai panašiai. Ką mes žinome? Ogi tai, kad 2009 m. pradžioje Lietuvoje veikė 18 organizuotų nusikalstamų grupių ir kad apie 600 žmonių vienaip ar kitaip Lietuvoje buvo susiję su organizuotu nusikalstamumu.

Mūsų pareigūnai ir operatyvininkai valandų valandas gali kalbėti apie didžius praeities žygdarbius, sulaikant “daktarus”, Sigitą Gaidjurgį, “Vilniaus brigadą”, “daškinius” ar “tulpinius”, kitus nusikalstamo pasaulio veteranus. Jie niekada nepamirš apie tai priminti ir palyginti, kad, pavyzdžiui, 1993-iaisiais organizuotų nusikalstamų grupių buvo net šeši šimtai.

Organizuotos nusikalstamos grupuotės Lietuvoje jaunėja, intelektualėja ir žiaurėja. Tokių teorinių minčių apie organizuotų nusikaltėlių veiklą Lietuvoje ir už jos ribų galima išgirsti užsukus į Policijos departamentą, tačiau apie tai, kas vyksta dabar – nė žodžio.

Juk nusikalstamų veikų, pavyzdžiui, susijusių su narkotikais, skaičius, kaip rodo policijos duomenys, padidėjo du kartus ir siekia du tūkstančius. Kas šiuos nusikaltimus vykdo, kas organizuoja – lieka neaišku.

“Organizuotas nusikalstamumas nėra nekintantis, sustabarėjęs procesas. Čia ne kokia įstaiga su savo funkcijomis ar darbo sutartimis, – aiškina Kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis. – Negalima atskleisti to, kas dar nėra teisiškai kvalifikuota”.

Panašiai kalba ir Algimantas Kliunka, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyr. prokuroras: “Tos grupuotės nėra taip išgarsintos žiniasklaidos, kaip pirmosios organizuoto nusikalstamumo veteranų gaujos, ir net daugeliui teisininkų, kurie su jomis nekovoja, nėra žinomos”.

Gal nemėgsta pasakoti?

Mykolo Romerio universiteto (MRU) Baudžiamosios teisės ir kriminologijos katedros vedėjas Aurelijus Gutauskas, tyrinėjantis organizuotą nusikalstamumą ir kovą su juo Lietuvoje, tvirtina, kad iš esmės kovai su organizuotu nusikalstamumu mūsų šalyje naudojamas vis tas pats metodas – siekiama prispausti silpniausią nusikalstamos organizacijos grandį ir išgauti duomenis apie kitus jos narius, o tai kartais metų metus trunka.

“Kitų variantų beveik ir nėra, tai pasaulyje dabar pagrindinis būdas. Prispaustieji neretai policijai atskleidžia dalį turimos informacijos, tikėdamiesi išvengti atsakomybės. Jeigu banditai nekalbėtų, vargu ar operatyvinėmis priemonėmis būtų galima sutriuškinti kokias nors grupuotes”, – svarsto A.Gutauskas.

MRU docentas kovotojus su organizuotu nusikalstamumu siūlo vertinti šiek tiek atlaidžiau, nežiūrėti į juos taip kritiškai. Rengiant mokslinius tyrimus jam yra tekę iš vidaus susipažinti su kriminalinės policijos biuro pareigūnų veikla, pamatyti operatyvinį darbą: “Jie iš tiesų daug dirba, tik gal nemėgsta apie tai pasakoti. Vis dėlto tas nematomas darbas tikrai vyksta, ir jo mastas didžiulis”.

A.Gutauskas įsitikinęs, kad pagrindinė organizuoto nusikalstamumo strategija Lietuvoje turėtų būti reagavimas į šio socialinio reiškinio priežastis, o ne į atsiradusius padarinius: “Manyčiau, kad pastarasis požiūris – atgyvena, nes reagavimas į atsiradusius padarinius iš esmės yra jau antrinė prevencija”.

Dvi didžiausios pareigūnų operacijos, šiemet sudavusios stiprų smūgų narkotikų prekeiviams

Susėmė “Lapino” gaują

Šį mėnesį prokurorai ir kriminalistai pasigyrė sudavę triuškinamą smūgį narkomafijos grupuotei, siautėjusiai sostinėje. Įtarimai pareikšti 27-iems narkotikus platinusio nusikalstamo susivienijimo nariams. Iš viso įtarimai dėl nusikalstamo susivienijimo organizavimo, vadovavimo bei dalyvavimo jo veikloje pateikti daugiau kaip 60 asmenų, tačiau dėl dalies iš jų ikiteisminis tyrimas dar tęsiamas.

Dalis įtariamųjų už grotų atsidūrė praėjusių metų gruodį, kiti – šiemet vasario mėnesį. Tiesa, iki šiol nesurastas nuo teisėtvarkos besislapstantis “Lapinas”. Taip vadinamas gaujos vadeiva Justas Belousovas.

Rekordinis kiekis kokaino

Šių metų sausį buvo sulaikyta didžiausia kada nors Lietuvoje aptikta kontrabanda – pusė tonos kokaino.
Įtardami narkotinių medžiagų kontrabandą, pareigūnai Klaipėdos jūrų uoste patikrinimo konteinerį, kuriame ir aptiko šį labai didelį kokaino kiekį. Tai didžiausias kada nors Lietuvoje ir vienas didžiausių Europos Sąjungoje sulaikytas šio narkotiko kiekis. Remiantis įvairiais skaičiavimais, didmeninė šio sulaikyto kokaino kaina gali siekti nuo 50 iki 100 mln. Lt. Jeigu visas šis kiekis būtų patekęs į gatvės prekybą, jo vertė būtų apie 250–300 mln. Lt.

Pareigūnai įtaria, kad didžioji dalis sulaikytų narkotikų būtų buvusi išgabenta iš Lietuvos ir paskirstyta Rusijoje bei Šiaurės Europoje.