3 tūkst. šalies odontologų – sunkus metas: keli procentai mažesnių kabinetų nutraukė veiklą, kiti priversti riboti apetitą, mat pajamos, palyginti su prieškriziniu laikotarpiu, sumažėjo kone per pusę.

Lietuvos odontologų rūmų valdybos pirmininkė Anastazija Tutkuvienė prognozuoja, kad artimoje ateityje sustos ir naujų klinikų steigimas, mat iki šiol daugelis studijas baigusių gydytojų steigdavo savo kabinetus, nesibaimindami didelių investicijų.

Nepaisant krizės, privačiai dirbančių gydytojų paslaugų kainos nukrito tik 10–15 proc. “Taip yra dėl to, kad nebuvo iš ko jų mažinti, juk medžiagos gana brangios, be to, PVM nuo 5 proc. pakeltas iki 24 proc.”, – tikina pirmininkė.

Tokia valdžios politika atsisuko ne tik prieš odontologus, bet ją pajuto ir pacientai. Daugelis žmonių ne tik neina gydytis privačiai, bet nesikreipia ir į valstybines įstaigas, kuriose tereikia susimokėti už plombavimo ir vienkartines medžiagas ir dėl to gydymas atsieina 30–50 proc. pigiau nei pas privatininkus. Statistika rodo, kad valstybinių įstaigų paslaugomis naudojasi tik kas penktas–septintas šalies gyventojas.

Katastrofiškai sumažėjo estetinio plombavimo ir kokybiškesnių protezų poreikis. Vis dažniau žmonės renkasi pigiausius nuimamuosius protezus, nors pensininkams ir socialiai remtiniems žmonėms valstybė kompensuoja apie 1000 Lt protezavimo išlaidų, o jiems tenka primokėti tik apie 50 proc. kainos. Užtat implantų, kuriuos paprastai renkasi daugiau uždirbantys pacientai, poreikis beveik nesumažėjo.

Vis dėlto odontologai tvirtina, kad šiuo metu jie daugiausiai uždirba atostogų metu, kai namo grįžta užsienyje dirbantys lietuviai – jiems lietuviškos kainos įkandamos.