Aštuntą kartą „Veido“ sudarytas Lietuvos savivaldybių reitingas atskleidė, kad pajūrio savivaldybėse gyvenimo kokybė bene aukščiausia.

Tarp Lietuvos vaikinų gana populiarus posakis: kuo arčiau jūra – tuo gražesnės merginos. Jauni vyrai juokauja, kad pajūrio moterys – ypač patrauklios net ir gražuolių krašte Lietuvoje. Vis dėlto galima teigti ir kitaip: kuo arčiau jūra – tuo geresnis gyvenimas.

Savaitraščio „Veidas“ atliktas 2014 m. Lietuvos savivaldybių reitingas atskleidė, kad pajūryje įsikūrę miestai gyvenimo kokybe lenkia didžiąją dalį kitų šalies savivaldybių. Net sostinė, ne vienus metus iš eilės neturėjusi jokios konkurencijos, šiemet aukščiausią reitingo poziciją užleido Klaipėdos rajonui.

25-erių Gediminas, kaip ir daugelis mokyklos abiturientų, iš gimtojo Jurbarko patraukė į Vilnių, kur įgijo inžinieriaus specialybę. Tačiau šiuo metu vaikinas gyvena Klaipėdoje ir dirba pagal savo profesiją.

„Iš Vilniaus į Klaipėdą persikrausčiau dėl palankesnių darbo sąlygų. Čia kitaip žiūrima jauną, ką tik mokslus baigusį žmogų, neturintį rimtos patirties. Uostamiestyje jis vertinamas kaip galintis tobulėti specialistas, kuris yra kur kas imlesnis, lankstesnis nei „įsikirmijęs“ bei patirties prikaupęs darbuotojas. O ieškodamas darbo sostinėje, kai prašiau atlyginimo, kuris leistų bent jau neprašyti pragyvenimui pagalbos iš tėvų, darbdavys tik pasijuokdavo, kad esu „be patirties“ ir „nelabai kam reikalingas“, – apie savo patirtį ieškant darbo ir bandant statyti gyvenimo pamatus dviejuose Lietuvos miestuose „Veidui“ pasakoja Gediminas.

39-erių metų įvairiose įmonėse vadovaujamas pareigas ėjusio Sauliaus istorija – šiek tiek kitokia. Baigęs mokyklą Kaune, vyras išvyko studijuoti į Vilnių, kur gyveno keliolika metų, tačiau 2006 m. nusprendė kelti sparnus skrydžiui 300 kilometrų į vakarus ir apsistojo Klaipėdoje. Čia jis gavo darbą didelėje tarptautinėje įmonėje.

Kvietimas prisidėti prie stiprios į tarptautines rinkas orientuotos bendrovės vadovų komandos buvo tas iššūkis, kuris ir lėmė Sauliaus apsisprendimą bent laikinai palikti sostinę. Pasak jo, pirmaujančios Klaipėdos regiono bendrovės sostinei niekuo nenusileidžia. Jūrų uosto ir Klaipėdos LEZ veiksnys lėmė, kad Klaipėdoje jau daug metų sėkmingai veikia nemažai modernių įmonių, kuriose taikomi aukščiausi vadybos ir personalo valdymo standartai, o aukščiausios grandies vadovams siūlomi atlyginimai atitinka, o kai kada net lenkia Vilniaus lygį.

Vis dėlto po trejų metų Sauliaus kelias vėl pasuko sostinės link. „Pasirinkimas pateisino visus lūkesčius – vadovų komanda buvo tikrai stipri, profesinių iššūkių ir galimybių taip pat netrūko, tad profesinės ambicijos ir lūkesčiai buvo visiškai patenkinti. Tačiau sprendimas grįžti atgal į Vilnių taip pat nebuvo netikėtas – grįžimas dirbti į sostinę buvo natūralus tolesnis karjeros etapas“, – savo karjeros vingius aiškina Saulius.

Paklaustas, kokį įspūdį padarė gyvenimas uostamiestyje, vyras tikina: nors ekonomiškai Klaipėda gali prilygti Vilniui, žmonės ten kitokie: „Jūros vėjas praskaidrina galvas. Klaipėdiečiai šiek tiek skiriasi nuo sostinės gyventojų, nes yra labiau atsipalaidavę, mažiau skubantys, itin draugiškai ir šiltai bendraujantys.“

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 362014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt/1,16 EUR. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-36-2014-m