Savanorystės idėja pastaraisiais metais pradeda plisti įvairiose Lietuvos įstaigose ir institucijose: veikia ne viena ugniagesių savanorių komanda, policijos rėmėjų grupė, į darželius, mokyklas ir net viešąsias bibliotekas atvyksta savanorių iš užsienio.

Įvairių sporto ir kultūros renginių organizatoriai seniai įsitikino, kad festivalio, koncerto ar krepšinio varžybų sąmata gerokai susitraukia, kai talkina savanoriai. Vis daugiau valstybinių įstaigų vadovų taip pat pradeda suprasti, kad be atlygio dirbantys žmonės gali ne tik įnešti naujų vėjų, bet ir padėti sumažinti išlaidas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius generolas Remigijus Baniulis net iškėlė idėją, kad įtraukus savanorių į ugniagesių komandas būtų galima sutaupyti ne vieną milijoną mokesčių mokėtojų pinigų, skiriamų priešgaisrinės apsaugos sistemai. Be to, be papildomo finansavimo iš valstybės biudžeto atnaujinti gaisrinių techninę bazę.
„Tarpukario Lietuvoje veikė daugiau kaip 400 savanoriškų ugniagesių komandų. Vakarų Europos šalyse iki šiol išlikusios senos savanorystės tradicijos, netgi Lenkijoje tokių ugniagesių yra apie milijoną.  Mažesniuose Austrijos, Vokietijos miesteliuose ir kaimuose jau seniai veikia tik savanorių komandos. Taigi, remdamiesi mūsų istorine patirtimi bei kitų valstybių pavyzdžiais, galime ir Lietuvoje atverti kelius savanoriams priešgaisrinės apsaugos sistemoje“, – neabejoja R.Baniulis.
Vadovas primena, kad šiuo metu daugelis savivaldybių išlaikomų ugniagesių komandų naudojasi beveik trisdešimties metų senumo technika, dėl skylėto biudžeto ugniagesiai išleidžiami nemokamų atostogų, o išėjusių į pensiją nėra kam pakeisti. Tad, R.Baniulio žodžiais, nieko nesiimant taip veikianti sistema neturi ateities, o tikėtis, kad artimiausiu metu finansavimas padidės kelis kartus, taip pat neverta. Be to, patys provincijoje dirbantys ugniagesiai neslepia, kad budėjimai gaisrinėje prilygsta poilsiui, mat gaisrų gesinti jie išvažiuoja vos kelis kartus per metus, tačiau kas mėnesį gauna tūkstančio litų atlyginimą.
„Kur kas efektyviau visa sistema veiktų ir mokesčių mokėtojų pinigai nebūtų švaistomi, jeigu rajonuose budėtų ne po du, kaip šiuo metu, ugniagesius, bet vienas, kuris įvykus nelaimei apie ją informuotų, tarkim, penkis ar dešimt savanorių. Jiems galėtų būtų mokama tik už konkretaus gaisro gesinimą. Taip sutaupytume ženklią sumą, kurią galėtume skirti gaisrinėms mašinoms, kitai technikai bei pastatams atnaujinti“, – dėsto Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius.
Jis tikisi, kad rudenį Seime bus ne tik svarstomos, bet ir priimtos ugniagesių savanorių darbą įteisinančios įstatymo pataisos.

Ugniagesiai savanoriai gesina gaisrus, užsiima šviečiamąja veikla

Beje, šiuo metu jau dirba ne viena ugniagesių savanorių komanda. Tik kol jų veikla neįteisinta, tai daroma be jokio atlygio, ir dažniausiai budintiems ugniagesiams talkina kolegos po savo darbo valandų. „Yra tiesiog fanatiškai savo darbą mėgstančių ugniagesių, kurie po darbo remontuoja gaisrinius automobilius, tvarko patalpas, o kai reikia, vyksta ir gaisrų gesinti. Tiesa, tokie atvejai nėra dažni – per mėnesį būna trys keturi gaisrai. Dažniau savanoriai užsiima šviečiamąja veikla: organizuoja jaunųjų ugniagesių stovyklas, rengia jiems užsiėmimus, varžybas, bendruomenei veda pirmosios pagalbos kursus. Ypač aktyviai tokia veikla užsiima Kauno rajono ugniagesių savanorių draugija“, – pasakoja Vilniaus rajono ugniagesių savanorių draugijos pirmininkas Artūras Vaišnoras.
Jis priduria, kad Vilniaus ir Kauno rajonų draugijos, turinčios komandas daugelyje gyvenviečių, o Vilniaus – dar ir savo pastatą bei gaisrinį automobilį, ne vienintelės Lietuvoje. Veiklą taip pat yra pradėjusios savanorių komandos Trakuose, Varėnoje, Tauragėje, Šiauliuose, Alytuje. Jos dažniausiai vienija tarnybą baigusius ugniagesius, tačiau savanoriauja ir aktyvūs bendruomenių nariai, kuriems rūpi saugesnė aplinka. Pavyzdžiui, Vilniaus rajono ugniagesių savanorių draugija šiuo metu vienija apie 90 narių.
„Pakeitus dalį etatinių pareigūnų savanoriais, norinčiųjų savanoriauti bus dar daugiau. Tikrai ne visi kaimai prasigėrę. Yra daug ūkininkų, smulkiųjų verslininkų, turinčių gamybos cechus, kurie patys arba jų darbuotojai norės padėti, nes žinos, kad nelaimės atveju taip pat sulauks pagalbos. Be to, savanoriai, puikiai pažindami vietos gyventojus, gali atlikti efektyvų prevencinį darbą. Tarkim, nevengiančiam išgerti kaimynui priminti, kad nerūkytų lovoje arba kad laikas susitvarkyti krosnį“, – dar vieną svarbią savanorių ugniagesių veiklos sritį pamini R.Baniulis.