Apklausus pensinio amžiaus Lietuvos gyventojus paaiškėjo, kad didžioji dalis jų nemano, jog vaikai turėtų materialiai remti vyresnius savo tėvus ir artimuosius. Ekspertų teigimu, tai rodo garbaus amžiaus piliečių norą būti finansiškai nepriklausomais.
Senyvo amžiaus tėvai turi stengtis verstis patys ir tik kritiniu atveju tikėtis artimųjų finansinės paramos – mano pusė Lietuvoje gyvenančių pensininkų. Tai paaiškėjo atlikus gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life“ užsakytą pensinio amžiaus Lietuvos gyventojų apklausą.
Manantys, jog vaikai ir kiti giminaičiai privalo remti tėvus ar kitus vienišus vyresnio amžiaus artimuosius, sudaro 26 proc. Lietuvos pensininkų. Beveik kas penktas pensinio amžiaus Lietuvos gyventojas mano, kad tėvai turėtų finansiškai remti savo vaikus, o ne priešingai. Dar 6 proc. apklaustų pensininkų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
„Kiekvienas žmogus nori jaustis pajėgus pasirūpinti savimi pats“, – teigia psichoterapeutas Olegas Lapinas, – „Natūralu, kad ir sulaukę senatvės gyventojai nenori pasijusti išlaikytiniais, o jų psichologinei sveikatai išlieka svarbus gebėjimo pasirūpinti savimi pojūtis”.
Anot „Compensa Life“ Lietuvos filialo vadovo Tomo Milašiaus, šiandienos pensininkai Lietuvoje, nors ir susiduria su finansiniais sunkumais bei visų jų poreikių patenkinti nepajėgiančia valstybine pensijų sistema, nemano, kad šį lėšų trūkumą turėtų kompensuoti vaikai ar kiti artimieji.
„Tokia senolių pozicija išryškina kaupimo ateičiai savo jėgomis poreikį ir rodo žmonių norą būti finansiškai nepriklausomais“, – teigia T. Milašius.
Pasak O. Lapino, nepalankios sąlygos gyventojams senatvėje susirasti darbą ir nepaplitusi vyresnio amžiaus žmonių verslumo praktika Lietuvoje apsunkina galimybes mūsų šalies pensininkams jaustis savarankiškais.
Atliktos apklausos duomenimis, nuomonė, kad garbaus amžiaus tėvai turi verstis be vaikų pagalbos populiaresnė tarp pensininkių moterų.
Apklausoje, kurią atliko visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ dalyvavo 716 pensinio amžiaus šalies gyventojų.  Jos tikslas buvo išsiaiškinti šalies pensininkų poreikius, problemas ir požiūrius. Tyrimas vyko visoje šalies teritorijoje, atrankoje naudotas daugiapakopės stratifikuotos tikimybinės atrankos metodas, taikant papildomą užsiėmimo atrankos kriterijų. Šis metodas užtikrina duomenų reprezentatyvumą, t. y. kiekvienas tikslinės grupės atstovas turi vienodas galimybes būti apklaustu ir atrankinė visuma pagal tikslinius kriterijus atitinka generalinę visumą. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies pensinio amžiaus gyventojų nuomones ir vertinimus. Galima maksimali rezultatų paklaida 3,7 proc.