Šių metų liepos pirmąją Lietuva pradės pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Lietuva pirmininkaus paskutinįjį pusmetį prieš 2014 metų Europos Parlamento rinkimus, todėl tikėtina, kad anksčiau atidėliotų ir šiaip sudėtingų klausimų sąrašas bus ypač ilgas, o ministrams ir kitiems pareigūnams tai bus atsakingas ir įtemptas pusmetis. Tačiau šis laikotarpis Lietuvai susijęs ne tik su galimybėmis tinkamai atstovauti šalies interesams, pristatyti svečiams Lietuvą ir jos pranašumus, bet ir su daugybe iššūkių.
Užsienio reikalų ministerijos užsakymu bendrovė „Ernst&Young Baltic” yra parengusi galimybių studiją, kurioje suskaičiuota, kad šiemet turizmo sektoriaus sukurta pridėtinė vertė sieks 25,85 mln. Lt, o dėl pirmininkavimo Lietuvos eksportas išaugs 89 mln. Lt, tiesioginės užsienio investicijos – 148 mln. Lt. Bendrame Lietuvos ekonomikos kontekste tai gana nedidelės sumos, tačiau tinkamas Lietuvos pozicionavimas ir įvaizdžio sustiprinimas gali turėti teigiamą ilgalaikį poveikį pritraukiant turistų bei užsienio investuotojų. Bet situacija gali susiklostyti ir priešingai – klaidos gali turėti ir neigiamą poveikį.
Gali kilti natūralių abejonių, ar Lietuvos ministrai, kurie visi be išimties turės pirmininkauti Tarybos posėdžiams, ir kiti pareigūnai, vadovausiantys beveik 250 darbo grupių, turi pakankamai patirties bei kompetencijų tinkamai atlikti savo pareigas ir formuoti teigiamą Lietuvos įvaizdį. Net ir neturėdami patirties, ministrai dirba ne vieni – jų patarėjai ir ekspertai gali tinkamai sustyguoti šiuos procesus. Tačiau čia svarbu, kad ekspertai, turėsiantys vadovauti darbo grupėms, kuriose bus svarstomi ir itin specifiniai sudėtingi klausimai, būtų paskiriami atsižvelgiant į jų gebėjimus, o ne į politinius nuopelnus. Vis dėlto norisi tikėti, kad politikai Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai svarbą ir atsakomybę puikiai supranta, todėl nepotizmas – tarnybinės padėties naudojimas artimiems žmonėms įdarbinti ir įdarbinimas per pažintis čia mažai tikėtinas.
Daug didesniu iššūkiu gali tapti Lietuvos infrastruktūrinis pasirengimas. Laukiama, kad šiuo laikotarpiu Lietuvą aplankys iki 30 tūkst. svečių – ministrų, aukšto rango pareigūnų, žurnalistų, nevyriausybinių organizacijų atstovų. Vertinant metinius turistų srautus tai nėra labai daug – per metus Vilniuje apsistoja per 600 tūkst. svečių. Tačiau reikia įvertinti tai, kad Vilniuje vyks renginiai, kurių metų bus itin didelis atvykstančių užsieniečių srautas. Pavyzdžiui, vien lapkričio pradžioje vyksiančioje informacinių ir ryšio technologijų konferencijoje ICT2013 gali apsilankyti iki 4 tūkst. dalyvių.
Ar pajėgus Vilnius priimti tiek svečių? Statistikos departamento duomenimis, Vilniuje yra 79 ištisus metus veikiančios apgyvenimo įstaigos, turinčios apie 4200 kambarių. Tačiau viešbučių atstovai teigia, kad „normalių“ kambarių, esančių patogioje vietoje ir tinkamų tokiems garbingiems svečiams, yra maždaug dvigubai mažiau. Tiesa, viename kambaryje dažniausiai gali gyventi bent du asmenys, tačiau tai ne skautų stovykla – Vokietijos ir Graikijos finansų ministrų tame pačiame kambaryje neapgyvendinsi.
Viena didesnių infrastruktūrinių problemų yra skrydžių ir keleivių vietų juose skaičius. Vilnius tiesioginiais skrydžiais nėra susietas su maždaug puse ES valstybių sostinių, ir naivu būtų tikėtis, kad per likusį laiką situacija pagerės. Todėl kai kurie ministrai turės ištverti jungiamuosius skrydžius, pavyzdžiui, per Kijevą. Be to, vieno skrydžio per dieną tarp Briuselio ir Vilniaus nepakaks siekiant užtikrinti patogų susisiekimą tarp Europos Komisijos būstinės ir pirmininkaujančios valstybės sostinės. Kadangi „Air Lituanica“ kol kas yra tik gerų ketinimų kratinys, neturintis nei būtinų partnerių, nei oro vežėjo pažymėjimo, nei lėktuvų, daug kas priklausys nuo Susisiekimo ministerijos pareigūnų pastangų įtikinti ES valstybių avialinijas bent šį rudenį dažniau skraidyti į Lietuvą.
Susisiekimas tarp oro uosto ir miesto centro taip pat gali kelti tam tikrų iššūkių. Patys svarbiausi pareigūnai galės keliauti specialiais švyturėliais pažymėtais automobiliais lydimi policijos patrulių, tačiau didelė dalis svečių naudosis taksi paslaugomis. Vilniuje yra apie 1300 taksi automobilių, bet mažiau nei tūkstantis jų važinėja vienu metu. Skaičiuokime toliau – keliuose taksi automobiliuose galima atsiskaityti banko mokėjimo kortele ir susikalbėti angliškai? Įvedus tokius „griežtus“ kriterijus, pasirinkimo galimybių sumažėja dešimteriopai.
Galiausiai verta susimąstyti, ką šie trisdešimt tūkstančių aukšto rango pareigūnų ir specialistų, žurnalistų ir kitų svečių pamatys bei sutiks keliaudami nuo oro uosto iki viešbučio ir nuo viešbučio iki renginių vietos. Kokių emocijų ir minčių jiems sukels transporto spūstys, grafičiais nuteplioti daugiabučiai bei griūvanti sovietinė gamykla Dariaus ir Girėno gatvėje, estetinis vaizdas Geležinkelio, Sodų ir Gėlių gatvėse? Dar svarbiau – kokį įspūdį padarys vakarais sutikti šios šalies gyventojai? Ar viešbutyje, restorane, Senamiesčio gatvėse ar parke jie galės su vietiniais gyventojais padiskutuoti apie didingą Lietuvos istoriją ir šios šalies išskirtinumą bei laimėjimus, ar turės išgirsti, kaip mes nepasitikime ar net nekenčiame savo valdžios atstovų?
Todėl pirmininkavimas ES Tarybai nėra iššūkis vien Lietuvos valdžiai ir atsakingoms institucijoms. Tai toks pat iššūkis ir galimybės verslui bei gyventojams. Tikrasis išbandymas Lietuvai bus liepos mėnesį Vilniuje planuojamos kai kurių mažumų eitynės. Lietuviai neprivalo pritarti ar suprasti mažumų poreikių ir gyvenimo būdo, tačiau jei negali jų toleruoti, turėtų bent jau nekreipti dėmesio. Jau prieš trejus metus Europa nustebusi žvelgė į netolerancijos ir neapykantos apraiškas, sklindančias iš kai kurių Lietuvos politikų, o šiemet visi įvykiai Lietuvoje bus stebimi dar atidžiau.
Įmonės jau dabar turbūt vertina galimybes suteikti visas paslaugas, užtikrinančias ne tik apsilankančių svečių pasitenkinimą, bet ir didesnes paties verslo pajamas. Tačiau suvokiant ribotą apgyvendinimo vietų, transporto, restoranų ir kitų paslaugų pasiūlą gali kilti pagunda koreguoti kainodarą ir maksimizuoti šiuo laikotarpiu gautiną pelną. Net jei dauguma svečių ir galės sau leisti daug didesnes kainas, svarbu, ar jie nesijaus „apiplėšiami“ ir norės čia sugrįžti ateityje. Todėl norisi tikėtis, kad mūsų verslumas bus nesavanaudiškas ir tvarus. Bet kuriuo atveju laukia visapusiškai įdomus ir įsimintinas ruduo.

Norisi tikėti, kad Lietuvos pirmininkavimo ES laikotarpiu mūsų verslininkai nebus savanaudiški, o užsieniečiai nesijaus „apiplėšiami“ ir norės čia sugrįžti ateityje.