"Veido" archyvas

Prie Seimo protestuojantys policininkai turėtų pykti ir ant reformų vis neįgyvendinančių savo vadovų

Šiuo metu vienam viešąją tvarką gatvėse palaikančiam Lietuvos policininkui virš galvos rikiuojasi mažiausiai septyni kabinetuose dirbantys viršininkai.

Protesto akcijas dėl menkstančio finansavimo prie Seimo ir Vyriausybės rengiantiems Lietuvos policininkams savo pyktį, regis, derėtų nukreipti dar viena kryptimi: dėl apgailėtinos jų materialinės padėties kalti ir jų sistemos vadovai, nesugebantys įvykdyti struktūrinės policijos sistemos reformos.

Daug besidubliuojančių funkcijų, neracionalių veiksmų, galybė kabinetuose šiltai sėdinčių viršininkų, netaupus ūkio tvarkymas – visa ši grandinė prisideda prie to, kad pirminė policijos grandis, tai yra gatvėse viešąją tvarką užtikrinantys inspektoriai ir patruliai, yra prasčiausiai aprūpinta sistemos apačia, priversta taupyti kiekvieną benzino lašą ir gaunanti įtemptą darbą nepakankamai atlyginantį uždarbį.

Pinigų valstybės biudžete yra tiek, kiek yra. Jų nepadaugės, net jei vienu metu į gatves išeis visi Lietuvos policininkai, gydytojai ir mokytojai. Šiuo atveju teisus yra premjeras Andrius Kubilius, pareiškęs, kad už kiekvieno sektoriaus tinkamą veikimą, esant tiek pinigų, kiek jų dabar yra, atsakingi tų sistemų vadovai. Paprastų, gatvėse patruliuojančių policininkų pastabos liudija, kad sutaupyti policijos sistemoje tikrai yra kur – net ir be jokių reformų, kurioms pradėti nuolat stinga politinės valios ir pačių policijos vadovų ryžto.

Vieno darbą – trise

Viešosios tvarkos pažeidimas Estijoje: patrulis sulaiko pažeidėją, pasikviečia jį į modernia įranga aprūpintą automobilį, per porą minučių kelių klavišų paspaudimu išsiaiškina sulaikytojo biografiją ir, jei nėra reikalo jo izoliuoti, priima sprendimą pažeidėją paleisti. Tada vėl grįžta patruliuoti į gatvę.

Viešosios tvarkos pažeidimas Lietuvoje: patrulis sulaiko pažeidėją, veža jį į artimiausią policijos nuovadą, ten apylinkės inspektorius užveda bylą ir tada nuovados viršininkas priima sprendimą – jei byla neteisminė, sulaikytasis paleidžiamas. Procesas tęsiasi kelias valandas, per tą laiką patrulio gatvėje nėra.

Iš šio paprasčiausio kasdienybės pavyzdžio matyti, dėl ko Estijai pakanka daug mažesnio nei Lietuvoje angelų sargų skaičiaus, kartu nenusileidžiant Lietuvai pagal jokius visuomenės saugumo įvertinimo kriterijus.

19 metų policijoje tarnaujantis Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato viešosios policijos tyrėjas, apylinkės inspektorius Vladas Sanda pavydi Estijos kolegoms kur kas geresnių darbo sąlygų. “Juokingiausia, kad visą tą laiką pas mus taip pat atseit vyksta reformos. Policijos vadai, vidaus reikalų ministrai keičiasi, ir kiekvienas iš tribūnų vis raportuoja apie permainas. Bet, patikėkite, niekas iš esmės paprastoje eilinėje Lietuvos nuovadoje taip ir nėra pasikeitę”, – tvirtina pašnekovas.

Jis juokiasi, kad jau du kartus dėl valdymo reformos buvo gavęs atleidimo lapelį ir abu kartus priimtas atgal. Pasikeitė tik pareigų pavadinimas, bet pats darbas ir jo sąlygos – nė per nago juodymą.

Seimo Nacionalinio saugumo komiteto ir gynybos komiteto narys Kęstutis Masiulis sutinka, kad Lietuvos policijos reforma iki šiol iš esmės taip ir nėra pradėta. “Tik šnekama, bet nieko nedaroma”, – tvirtina politikas.

Jis įsitikinęs, kad policijai, kaip ir bet kuriai kitai organizacijai, tinka tie patys racionalios vadybos principai – aiškiai apibrėžtos kiekvienos pareigybės funkcijos, besidubliuojančių darbų panaikinimas, racionalus vadovaujančio ir darbus dirbančio personalo santykis. “Tuo tarpu Lietuvos policijoje viršininkų tikrai per daug. Todėl ir biurokratijos, popierizmo sistemoje pernelyg daug. Juk tiems viršininkams kažkas turi prigaminti popierių, kuriuos jie kilnoja”, – ironizuoja Seimo narys.

V.Sanda skaičiuoja, kad virš jo, gatvėse patruliuojančio ir viešąją tvarką palaikančio policininko, galvos rikiuojasi septyni kabinetuose sėdintys viršininkai: vyresnysis tyrėjas – nuovados viršininko pavaduotojas, nuovados viršininkas, už viešąją tvarką atsakingas komisariato viršininko pavaduotojas, komisariato viršininkas, Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos įgaliotinius kuruojančio skyriaus vyriausiasis specialistas ir galų gale dvi paskutinė grandys – apskirties viršininko pavaduotojas viešajai policijai bei pats apskrities viršininkas. “Visi jie gatvėse, žinoma, nedirba”, – paaiškina policininkas.

Jis skaičiuoja, kad savo darbo valandomis (įprastinė patruliuojančio policininko darbo diena dėliojama slankiuoju grafiku, nuo pirmadienio iki penktadienio dirbama arba nuo 7:30 iki 15:30 val. arba nuo 13 iki 22 val.) jis suspėja tik aplankyti jam priskirtos teritorijos įtartinas vietas, vykti spręsti konfliktinių situacijų. O štai “popierizmui” – visų situacijų aprašymui, išvadų parengimui jau tenka skirti laisvalaikį. “Darbo metu dirbu kojomis, o po darbo – galva”, – aiškina V.Sanda.

Bazinis atlygis už tokį darbo krūvį – 2100 Lt į rankas. Papildomai policininkai uždirba budėdami ne savo darbo valandomis, savaitgaliais, švenčių dienomis.

Neūkiškumo pavyzdžiai

Policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas atkreipia dėmesį, kad policijos reforma Estijoje buvo įvykdyta ekonominio pakilimo metais. Tada atleista apie 2 tūkst. pareigūnų ir atleistųjų sąskaita buvo galima pagerinti likusiųjų dirbti materialinę bazę. “Tai buvo politinis, o ne policijos vadovybės sprendimas. Ir Lietuvoje, norint mažinti pareigūnų, reikalingi politiniai sprendimai. Turi būti įvertinta bendra viešojo saugumo padėtis šalyje ir sprendimai priimami įvertinus visų statutinių organizacijų, o ne vien tik policijos, skaičių ir išdėstymą. Tai jau ne policijos įtakos zona”, – pabrėžia policijos vadovas.

Tačiau Seimo narys K.Masiulis atkerta, kad reformų iniciatyva turi eiti ne iš politikų, bet iš pačių policijos vadovų pusės. “Sistemos vadovui turi skaudėti, jei jo pavaldiniai neturi ko valgyti ir kuo apsirengti, tai jis turi siūlyti racionalias išeitis”, – neabejoja politikas.

Savąją versiją, dėl ko policijos reforma Lietuvoje niekaip neįgyvendinama, turi ir V.Sanda. “Jau daug metų dirbu sistemoje, visokių kalbų girdėjau”, – sako jis. Policininkas mano, kad permainoms labiausiai priešinasi šiltose kėdėse sėdintys vidurinės ir aukštesniosios grandies pareigūnai, jau daug metų tarnaujantys sistemoje, palaikantys vieni kitus ir turintys užnugarį tarp politikų, ypač savivaldybių lygmeniu.

V.Telyčėnas informuoja, kad jau yra paskelbtas tarptautinis konkursas dėl išorinio Lietuvos policijos sistemos auditoriaus, padėsiančio nubrėžti pertvarkymų gaires. “Policijoje planuojame įdiegti modernius valdymo modelius ir galutinai realizuoti kokybės vadybos sistemą”, – žada vadovas.

Tuo tarpu paprastas policininkas V.Sanda duria pirštu į kasdienius šios sistemos neūkiškumo pavyzdžius ir sako, kad sutaupyti būtų galima jau šiandien, nelaukiant išorinių pasiūlymų dėl reformos.

Pavyzdžiui, policininko uniformos komplektas kainuoja 3 tūkst. Lt. “Uniformos pusiau sintetinės, jų savikaina mažesnė kelis kartus. Tačiau niekas nieko nedaro – galioja tos pačios kosminių kainų, dar ekonominio augimo metais pasirašytos sutartys”, – pastebi jis. Pareigūnas yra palyginęs – į komplektą įeinantys marškinėliai specializuotoje karinės atributikos parduotuvėje kainuoja 40 Lt, o policija juos perka už 60 Lt.

Kitas jo pastebėjimas taip pat susijęs su uniforma. Ją Policijos departamente jam išdavė aukštą vyresniosios komisarės laipsnį turinti moteris. “Įtariu, ji nėra budėjusi gatvėje ar iš arti mačiusi lavono. Tačiau jos laipsniai kyla taip pat sėkmingai, kaip ir realų policijos darbą dirbančių žmonių. Svarbu laiku patekti į sistemą”, – šaiposi V.Sanda.

Jis yra vienas Policijos pareigūnų profesinės sąjungos vadovų – ši organizacija ne kartą yra siūliusi “išstatutinti” administracinį darbą sistemoje dirbančius žmones, kuriems dabar priklauso lygiai tokios pat papildomos socialinės garantijos, kaip ir už pavojingas darbo sąlygas valstybės remiamiems policininkams. “Vadai palinksi galvomis, kad reikėtų to imtis, tačiau rezultatų – nulis”, – apibendrina pašnekovas.

Gatvėse – tik trečdalis

• Lietuvos kriminalinėje ir viešojoje policijoje šiuo metu dirba 10 062 pareigūnai, iš jų pirminei grandžiai, tai ir tiems, kurie patruliuoja, priklauso 3704 pareigūnai.

• Iš viso šiuo metu Lietuvos policijoje dirba 10 844 pareigūnai. Iš jų 1199 yra aukštesniosios grandies pareigūnai, 5598 priskiriami vidurinei grandžiai – tai yra apylinkės inspektoriai, tyrėjai, operatyviniai darbuotojai, nepilnamečių reikalų pareigūnai, o 4047 – viešąją tvarką fiziškai palaikantys pareigūnai.

Šaltinis: Policijos generalinis komisariatas