Praėjus dviem metams po Gruzijos karo, Lietuvos valdžios pozicija Tbilisio atžvilgiu yra labiau suderinta su likusios Europos Sąjungos požiūriu, sako politikos apžvalgininkai.

“Lietuva buvo kaip “balta varna”, labai atkakliai rėmė Gruziją ir visą atsakomybę suvertė Rusijai. Ši nuostata tarp Lietuvos gyventojų nėra pakitusi, bet Vyriausybės politika Gruzijos atžvilgiu yra šiek tiek pasikeitusi”, – BNS sakė politologas Kęstutis Girnius.

Anot apžvalgininko, priešingai nei prezidento Valdo Adamkaus kadencijos metu, Gruzijos gynimas tarptautinėje erdvėje nebėra vienas iš pagrindinių Lietuvos užsienio politikos prioritetų. “Labai iškalbinga, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė nepakvietė Gruzijos prezidento į Lietuvą ir nėra pati ten važiavusi”, – sakė Vilniaus universiteto dėstytojas K.Girnius.

ES iniciatyva atlikto tyrimo rezultatai skelbia, kad 2008-ųjų rugpjūtį trumpas, bet brutalus karas prasidėjo Gruzijai nepagrįstai panaudojus karinę jėgą separatistinėje Pietų Osetijos respublikoje. Rusija kaltinama provokacijomis ir neproporcingu atsaku į Tbilisio veiksmus.

“Po tyrimo išvadų tarptautinėje bendruomenėje vyrauja nuomonė, kad puolimą, gal ir išprovokuota, pradėjo Gruzija, o Rusija atsakė naudodama neproporcingą jėgą (…). Lietuvos pozicija dabar jau susiderino su ES šalių dauguma”, – teigė K.Girnius.

Matomas Lietuvos dėmesio Gruzijai susilpnėjimas oficialiu lygmeniu – nebėra tokios stiprios ir karštos paramos, kokia buvo deklaruojama oficialiai, nors praktinė parama išlieka. Galima stebėti Lietuvos užsienio politikos prisitaikymą prie didžiųjų Vakarų Europos valstybių.

V.Sirijos Gira teigė, kad po karo Rusijai pavyko gana greitai normalizuoti santykius su Vakarais, o Gruzija tarptautinės bendruomenės izoliaciją pralaužė visai neseniai.

K.Girnius teigė manąs, kad ilgainiui Europos ir Tbilisio ryšiai stiprės.