Kodėl taip skiriasi skirtingų ekspertų prognozės dėl Visagino atominės elektrinės projekto.

Naujos Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas, kaip taikliai diagnozavo vienas energetikos ekspertas, tapo lyg ir religijos objektu – arba tiki ja, arba ne.
Net neklimpstant į skirtingų Vyriausybių ar partijų „religinius” įsitikinimus šia tema, jei jau energetikos asai padarė kardinaliai priešingas išvadas dėl jos tikslingumo, rasti saliamonišką sprendimą, ar valstybei ji būtų nauda, ar našta, nėra lengva. Tačiau atsakyti į šį klausimą ne tik kad reikia, bet jau seniai reikėjo. Juk jau praėjo daugiau kaip dvidešimt treji metai nuo to laiko, kai pirmoji nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos Vyriausybė į savo programą įrašė naujos AE statybą, treti metai nuo Baltijos šalių susitarimo plėtoti šį projektą, beveik metai nuo koncesijos sutarties su “Hitachi” pasirašymo, daugiau nei septyni mėnesiai po patariamojo referendumo, pasakiusio VAE “ne”, pusmetis nuo dabartinės Vyriausybės darbo pradžios, galų gale beveik mėnuo po energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus vadovaujamos darbo grupės paskelbtų išvadų dėl VAE projekto.
Galutinio sprendimo nėra. Ką “taip” arba “ne” naujai atominei reikštų Lietuvos ekonomikai ir vartotojams?

Savikaina: 18 ar 36 ct už kilovatvalandę?
Esminis skaičius projekte – prognozuojama VAE gaminsimos elektros energijos savikaina, nuo kurios priklausys viskas: ar atsipirks projekto investicijos ir gaminama elektra bus konkurencingos kainos, vadinasi, verslas, vartotojai ir visa valstybė klestės, ar valstybei, kaip dėl kitų energetikos objektų, teks projekto nesėkmės kainą užkrauti ant mokesčių mokėtojų, viešųjų biudžetų skylėmis ir našta verslui.
Paradoksas, bet, skirtingų energetikos specialistų skaičiavimu, elektros savikaina skiriasi dvigubai. Optimistiškai nuteikia vienintelė prognozė – kad VAE gaminsimos elektros energijos savikaina atsipirkus investicijoms (praėjus 18 metų nuo VAE eksploatacijos pradžios, apie 2040-uosius) tebus 8–10 ct/kWh. Antra pagal pigumą kaina “Nord Pool” biržoje – 17 ct/kWh. VAE verslo plane, kuris, kaip skelbta, rengtas padedant kompetentingoms tarptautinėms konsultacinėms analitikų bendrovėms, numatyta jėgainės 60-ies metų darbo vidutinė elektros energijos kaina – apie 18 ct/kWh. O A.Butkevičiaus Vyriausybės užsakymu dirbusi Lietuvos energetikos instituto mokslininkų komanda, pabandžiusi šiek tiek realiau suskaičiuoti būsimas projekto išlaidas, sukalkuliavo 28 ct/kWh (esant 5 proc. diskonto normai) arba net 35–36 ct/kWh (esant 8 proc. diskonto normai) – ir tai neskaičiuojant infliacijos.
Taigi net imant optimistiškiausius variantus savoje AE gaminti elektrą pigiau, nei Šiaurės šalyse pavyktų tik santykinai tolimoje ateityje. Lietuvos pramonininkų konfederacija, apsvarsčiusi darbo grupės skaičiavimus, sunerimo, kad valstybė, užuot jau dabar susikoncentravusi į kogeneracines elektrines, energetikos diversifikavimą, konkurencingų AE elektros kainų laukdama kelis dešimtmečius negrįžtamai praras konkurencingumą. O juk per šiuos porą dešimtmečių energetikos srityje prognozuojama ir skalūnų dujų, ir naujų technologijų, galų gale ir energijos išteklių naudojimo racionalumo revoliucija.

Naujos prognozės – pesimistinės ar realistinės?
VAE verslo plane elektros savikaina buvo daug mažesnė. Kas ją taip pabrangino, atlikus naujus skaičiavimus, ir ar pagrįstai?
Tyrėjų vardu skaičiavimus Seime pristatęs Energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Arvydas Galinis aiškino, kad VAE verslo plano skaičius jie papildę neišvengiamomis 1,1 mlrd. Lt išlaidomis infrastruktūrai – keliams tvarkyti, kad būtų galima atvežti stambiagabaričius krovinius, taip pat elektrinei prie elektros tinklų prijungti. Be to, verslo plane labai jau optimistiškai skaičiuota, kad VAE eksploatacijos laikas bus 60 metų, tačiau bent jau dabar vidutiniškai AE eksploatuojamos keturis dešimtmečius. Priduriama ir tai, kad eksploatuojamų reaktorių išnaudojimo koeficientas tėra 70,2 proc., o ne 90 proc., kaip prognozuota verslo plane.
Galų gale abejonių kelia ir projekto kaina: tas pats “Hitachi” planuojamos statyti branduolinės elektrinės Jungtinėje Karalystėje kainą mini kur kas didesnę nei Lietuvoje, ir daugelis ekspertų pripažįsta, kad britiškoji kaina, apie 20 mlrd., skaičiuojant litais, realesnė nei Lietuvoje minimi 17 mlrd. Lt.
Vis dėlto, išanalizavus Andriaus Kubiliaus – VAE entuziastų Vyriausybės laikais parengtą naujos atominės verslo planą ir jau Algirdo Butkevičiaus – VAE skeptikų Vyriausybės darbo grupės ir ekspertų analizę, akivaizdu, kad pirmieji rėmėsi pernelyg optimistinėmis, antrieji – gal pernelyg pesimistinėmis prognozėmis.
Kiti energetikos asai jau kritikuoja ir darbo grupės ekspertų perskaičiavimus. Pavyzdžiui, Energetikos instituto tyrime naudojamos „NordPool”, taip pat aplinkinių elektros energijos rinkų dabartinės kainos pateikiamos kaip iš esmės nesikeisiančios iki 2080 m. Tačiau, remiantis Europos Komisijos šaltinių prognozėmis, 2025 m. jos svyruos nuo 16,6 iki 27,6 ct/kWh, o kiti analitikai Lietuvos zonoje prognozuoja 15,5–31,1 ct/kWh.
Arba štai Energetikos instituto tyrime neįvertintas esamų regiono elektrinių senėjimas ir dėl to didėjantis naujų pajėgumų poreikis, sudarantis prielaidas elektros kainoms kilti. Rusijoje, iš kurios šiuo metu importuojama didžioji dalis Lietuvoje suvartojamos elektros energijos, iki 2020 m. reikės pastatyti apie 15–20 branduolinių reaktorių ir, Rusijos energetikos ministerijos prognozėmis, elektros energijos kainos 2015–2020 m. ten pakils iki 28,6–30,4 Lt ct/kWh.
Švedijoje iš dešimties branduolinių reaktorių, tiekiančių 42 proc. elektros energijos, aštuoni yra 30 metų arba senesni, todėl per artimiausius kelis dešimtmečius Švedijai teks investuoti į jų atnaujinimą, keitimą naujais, ir tai darys įtaką elektros energijos kainoms.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-22-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.