JAV gyvenantis rusų kilmės ekonomikos profesorius Jurijus Maltsevas įsitikinęs, kad gera sveikatos apsaugos sistema gali egzistuoti tik esant valstybinių ir privačių paslaugų konkurencijai bei paciento teisei rinktis.

Jurijus Maltsevas – iš Rusijos kilęs žymus JAV ekonomistas, šiuo metu baigiantis rengti veikalą apie Baracko Obamos sveikatos reformą. Jo nuomone, nors laukinis kapitalizmas medicinoje neretai atsisuka prieš pacientą, tačiau už socialistinį sveikatos apsaugos modelį mūsų planetoje nieko blogesnio nėra sugalvota. Tad profesorius perspėja, kad ir naujosios Lietuvos valdžios mėginimas sukti socialistiniu keliu yra mažų mažiausiai keistas, o galbūt ir pavojingas.
J.Maltsevas pabrėžia: laisvė yra paciento teisė rinktis. O kai už jį nusprendžia kiti – tai jau vergovė.
Su J.Maltsevu ir kalbamės apie permainas Lietuvoje ir sveikatos apsaugos sistemų funkcionavimą visame pasaulyje.

VEIDAS: Lietuvoje turime naują Vyriausybę, kuri, regis, ketina imtis revoliucijų sveikatos apsaugos srityje. Ką apie tai manote?
J.M.: Jūsų naujasis sveikatos apsaugos ministras – tikras aktyvistas, kuris ketina diegti tokią sistemą, kokios bando atsikratyti kitos civilizuotos valstybės, pavyzdžiui, Kanada. Nacionalizavimas yra labai pavojingas, ir daugelis šalių tuo jau seniai įsitikino, tad dabar žūtbūt stengiasi kuo daugiau sveikatos apsaugos paslaugų privatizuoti.
Apskritai manau, kad nacionalizavimas yra žingsnis vergovės link. Juk laisvė yra tuomet, kai gali rinktis, o vergovė – kai kažkas kitas viską už tave nusprendžia.
VEIDAS: Dabartinės mūsų Vyriausybės vertinimu, privačios paslaugos labai dažnai dubliuoja valstybines, ir tai esanti ydinga praktika. O kokia jūsų nuomonė?
J.M.: Juk taip kalbėjo Vladimiras Leninas! Jis sakė, kad kapitalizmas yra blogas dėl to, kad yra daugybė nereikalingo paralelizmo. Jo nuomone, reikėjo sukurti vieną supermonopoliją be jokių dubliuojamų paslaugų, be jokios konkurencijos. Patys žinote, kur tai nuvedė. Nebuvo galimybių nei ką nors nusipirkti, nei kuo nors pasiskųsti. Pabandykite pasibylinėti su valstybės tarnautoju – kuo socializmo laikais tai grėsė? Manau, kad socialistinė sveikatos apsauga neveikia kaip ir bet kas kita, kas yra socializmas.
VEIDAS: Ministras Vytenis Andriukaitis kaip dar vieną argumentą mini tai, kad privačios sveikatos apsaugos institucijos kelia paslaugų kainas, ir dėl to nukenčia pacientai. Jis gąsdina, kad privačios sveikatos paslaugos gresia netgi monopolijomis.
J.M.: Žinoma, jis aiškina, kad laisvoji rinka yra ydinga, o socializmas – puikus. Tuomet pasakysiu kitaip: visi sutaria, kad vienas pardavėjas – monopolija – yra blogis, tačiau ar žinote, kas yra monopsonija? Tai toks pat blogis, nes tai – vienintelis pirkėjas, nuo kurio priklauso visi paslaugų pardavėjai. Šiuo atveju tai ligonių kasos, kurios vienintelės sprendžia, kam kiek pinigų skirti. Ar ponui V.Andriukaičiui neatrodo, kad tai niekuo nesiskiria nuo monopolijos?
Galų gale pažvelkite į kitų šalių pavyzdžius. Vokietija, Švedija, Kanada – visos jos stengiasi diversifikuoti sveikatos paslaugas, kurios anksčiau buvo sutelktos valstybės rankose. Visi suvokė, kad vien valstybinė sveikatos apsaugos sistema pasmerkta žlugti.
VEIDAS: Ar pasaulyje egzistuoja ideali sveikatos apsaugos sistema, ir jei taip, tai kurioje šalyje?
J.M.: Nemanau, kad yra vienas pats geriausias modelis. Viskas priklauso nuo šalies galimybių, ir kas tinka vienai, netiks kitai. Pavyzdžiui, JAV turi labai daug išteklių: čia net ketvirtadalis viso BVP tenka sveikatos apsaugai. Tai didžiausia sveikatos apsaugos pramonė pasaulyje. Bet tokie ištekliai turi ir kitą savo pusę, ir tikrai ne pačią geriausią.
VEIDAS: Kodėl kritikuojate JAV sveikatos apsaugos sistemą?
J.M.: Tai nėra rinkos principais pagrįsta sistema, nes rinkoje svarbiausios yra kainos, o JAV sveikatos apsaugos paslaugų kaina niekam nerūpi. Taip yra todėl, kad už viską sumoka trečioji šalis – draudimo įmonės. Dėl to kiekvienas gydytojas stengiasi suteikti kuo daugiau paslaugų, o kiekvienas pacientas – kuo daugiau jų gauti. Nėra net taupymo mechanizmo ar bent galimybės rinktis ką nors pigesnio ar mažesnio. Taigi sveikatos apsauga Amerikoje pagrįsta išlaidomis, o ne taupymu.
Dar vienas niuansas – JAV labai dažnos įvairios bylos. Ypač dažnai teisme atsiduria gydytojai, kuriuos pacientai kaltina neatlikus vieno ar kito tyrimo. Visa tai veda prie daugybės nebūtinų, dažnai visiškai nereikalingų tyrimų, kurie atliekami tik siekiant apsidrausti, bet kainuoja didžiulius pinigus. Pavyzdžiui, mano sesuo yra Čikagos universiteto imunologijos profesorė, ir dažnai sako esanti beveik šimtu procentų tikra, kas yra jos pacientui. Tačiau vis dėlto egzistuoja 0,01 proc. tikimybė, kad jam yra kažkas kita. Tad ji tą pacientą priversta siųsti atlikti brangių, iš jos perspektyvos žiūrint – visiškai nereikalingų, neretai skausmingų tyrimų tik tam, kad nelaimės atveju jai netektų stoti prieš teismą.
VEIDAS: Bet žvelgiant iš paciento pusės tokia sistema atrodo ideali: jam niekas nekainuoja, o paslaugos suteikiamos kokybiškai.
J.M.: Taip, paslaugų kokybė tikrai nepriekaištinga. Be to, į viską galima pažvelgti kitu kampu. Vien gydymo paslaugoms, be vaistų ar įrangos, amerikiečiai kasmet išleidžia sumą, prilygstančią 15 proc. šalies BVP. Atrodo labai daug, bet rusai tokią pat BVP dalį skiria alkoholiniams gėrimams.
Be to, kai kurios išlaidos Amerikoje tikrai pateisinamos. Tarkime, kiek prieš 50 metų būtų tekę sumokėti už klubo sąnario pakeitimą? Nežinote? Ogi visiškai nieko, nes tokio dalyko tiesiog nebuvo. Dabar tai prieinama visiems, nors operacijos kaina siekia 150 tūkst. dolerių. O juk tai iš esmės keičia žmogaus gyvenimo kokybę.
Tas pats pasakytina ir apie šuntavimo operacijas ar brangius, bet labai efektyvius vaistus.
VEIDAS: Įdomu, kaip vertinate B.Obamos įgyvendinamą sveikatos apsaugos reformą?
J.M.: Vertinu neigiamai. Jis siekia sumažinti sveikatos apsaugos išlaidas, tačiau Amerikoje tai reiškia ne ką kita, kaip paslaugų mažinimą. Dėl to gali nutikti kaip, tarkime, Kanadoje, kur tokios elementarios paslaugos, kaip hemodializė, kuri Amerikoje atliekama beveik kiekvienoje klinikoje, yra arba neprieinamos visai, arba jų tenka laukti ilgiausioje eilėje. Pavyzdžiui, Kanadoje pernai vien laukdami eilės atlikti šią ar kitas procedūras mirė 300 tūkst. gyventojų.
Dar vienas dalykas – B.Obama stengiasi, jog Amerikoje neliktų neapdraustų žmonių, ir vykdo tikrą propagandą, skleisdamas, kad tokie žmonės yra arba labai neturtingi, arba neatsakingi. Iš tiesų Amerikoje yra labai daug neapdraustų žmonių, kurie neįsigyja draudimo dėl kelių priežasčių: vieni jų – dėl to, kad yra jauni ir tiki esantys nemirtingi, tad perka tik draudimą, kuris atlygina, tarkime, traumas. Kitas dalykas – draudimas iš tiesų nepaprastai brangus, tad jauni žmonės geriau susimoka už paslaugas tada, kai jų iš tiesų prireikia, o ne nuolat moka didžiules sumas už tai, kas galbūt nutiks. Nemanau, kad tokia sistema buvo bloga, ir nepritariu B.Obamos norui visus prievarta suvaryti į sveikatos draudimo sistemą.
Jau dabar, įsigaliojus naujai tvarkai, atsiranda nemažai žmonių, kurie sutinka geriau sumokėti apie 3 tūkst. dolerių baudą už tai, kad nėra apsidraudę, nei vis dėlto draustis. Aš manau, kad B.Obama tiesiog mėgina apriboti žmogaus pasirinkimo laisvę, ir tikrai tam nepritariu.
VEIDAS: Kiek jums pačiam Amerikoje kainuoja sveikatos draudimas?
J.M.: Aš turiu keturių asmenų šeimą, ir mums visiems kartu sveikatos draudimas kainuoja 1,6 tūkst. dolerių per mėnesį. Tai dideli pinigai, ypač jei skaičiuotume sumą, susidarančią per metus.
VEIDAS: Tokios sumos, ko gero, negalėtų sau leisti jokios kitos šalies gyventojai. Kaip manote, kaip sveikatos apsaugos sistema turėtų funkcionuoti ne tokiose turtingose valstybėse?
J.M.: Įdomu tai, kad gyventojai paprastai palankiausiai vertina nemokamą sveikatos apsaugą, net jei paslaugų kokybė yra labai žema. Ir priešingai – kuo paslaugos brangesnės, tuo nuomonė apie sveikatos apsaugą blogesnė.
Tačiau reikia keisti žmonių mentalitetą, o ne pataikauti tokiai viešajai opinijai. Tarkime, Pietų Afrikos gyventojai yra labai patenkinti sveikatos apsauga, kurios, mano vertinimu, ten iš viso nėra. Neturtingi gyventojai, negalintys sau leisti privačių paslaugų, ten gauna nemokamas paslaugas, tačiau jos apsiriboja, tarkime, nemokamu aspirinu. Ir žmonės tuo nepaprastai džiaugiasi. Bet juk jie paprasčiausiai nežino, kaip veikia iš tiesų gera sveikatos apsaugos sistema.