Šią savaitę “Veidas” pristato jau tradicinį tapusį Lietuvos turtingiausiųjų trisdešimtuką.

Išnagrinėjus jį galima matyti kelias tendencijas: pirma, tarp Lietuvos turtuolių gana daug prekybininkų, taip pat verslininkų, kurie savo turtus sukaupė iš žemės ūkio. Antra, gana didelę turtingiausiųjų trisdešimtuko dalį sudaro dviejų verslo grupių – “Vilniaus prekybos” ir “Achemos” akcininkai.Tai faktai, bet be giluminės informacijos jie mažai ką sako, tad šiame “Veide” rasite ir daug analizės, vertinimų bei kelių turtuolių profilius.Kartu mums norisi sukrėsti turtingus Lietuvos žmones, kad jie susimąstytų, ar išmintingai elgiasi su savo turtais, ar, patys turtėdami, jie sugeba turtinti visuomenę ir apskritai – kaip apie juos bus kalbama po šimto metų.Kaip tik šiuo metu teko išsamiau pasidomėti didikų Sapiegų, Oginskių, Radvilų, Tiškevičių, Pacų, Goštautų, Giedračių ir kitomis giminėmis bei dinastijomis. Žinoma, jos visos labai skirtingos, bet kai kurie jų atstovai paliko didesnį įspaudą istorijoje ir šiandien yra vertinami daug pagarbiau nei kiti jų giminaičiai. Kodėl? Todėl, kad jie mąstė ne vien apie save ir ne vien apie savo rūmus. Vieni statė (tiksliau, finansavo) bažnyčias, kiti – mokyklas, treti – rotušes, ketvirti – paštus, penkti rėmė knygų leidybą ar talentingus menininkus, šešti kūrė ir pildė viešąsias bibliotekas, septinti ypač didelį pėdsaką paliko remdami kultūrą, o aštunti prisidėjo prie amatų plėtros.Dabar persikelkime į šiuos laikus. Žinoma, dabartiniai turtuoliai nėra kunigaikščiai ar grafai, bet jie yra milijardieriai ar bent jau šimtų milijonų savininkai ir gali tikrai daug. Tik ar tas savo galimybes išnaudoja? Taigi ką mes žinome apie savo turtingiausiuosius? Kad vienas nusipirko sraigtasparnį ir viešbutį, kitas – jachtą, trečias važinėja “Maserati”, ketvirtas įsigijęs apartamentus, užimančius visą viršutinį daugiabučio aukštą, penktas savo pinigus įdarbinęs užsienyje, nes Lietuvoje nemato prasmės, šeštas žaidžia galios žaidimus ir tam išleidžia nemažai milijonų, o septintas pasiekęs tokį lygį, kad nusipelno netgi XXI amžiaus vergvaldžio titulo. O kur bažnyčių, bibliotekų, mokyklų, kultūros renginių rėmimas? Žinoma, kažkiek yra ir to.Savaime suprantama, kiekvienas verslininkas ir turtingas žmogus yra prisigalvojęs begalę pasiteisinimų. Pirma, jie sukūrę daug darbo vietų (tik čia svarbu sau nemeluoti, ar algos pas juos nėra mažesnės nei kitose to sektoriaus įmonėse), antra, dauguma jų kažką remia: vieni – miesto renginius, antri – kokią berniukų sporto komandą, treti nuperka kokį aparatą ligoninei, ketvirti finansuoja kokios knygos leidimą (čia vėlgi svarbu sau nemeluoti, ar toji parama, tas indėlis į visuomenės gerovę adekvatus įmonės dydžiui ir jos pelnui: jei pelnas siekia 500 mln. Lt, tai tikriausiai neužtenka kokiai vienai moksleivių klasei nupirkti kompiuterių, kad vadintum save socialiai atsakingu).Juolab kai pasaulyje plinta naujos pozityvios idėjos: štai į turtingiausių pasaulio žmonių dešimtuką įeinantys Billas Gatesas ir Warrenas Buffettas pasižadėjo labdarai išdalyti pusę ar daugiau savo užgyvento turto. Gal ir mūsų turtuoliams derėtų prisidėti prie šios iniciatyvos arba patiems pasiūlyti kažką savo?Tiesa, negalima ir į mūsų turtuolius žiūrėti tik kaip į savanaudžius pinigų maišus – kai kurie jų tikrai didino ir didina visos visuomenės gerovę. Čia galima paminėti ir a.a. Bronislovą Lubį, ir Ramūną Karbauskį, ir net kontroversiškąjį Augustiną Rakauską.